Lietuvoje beveik prieš šešerius metus panaikinus paskutinę blaivyklą, girtų piliečių išblaivinimu priversti užsiimti ligoninių medikai. Per metus į kiekvieną Kauno ligoninę vidutiniškai atvežama po maždaug tūkstantį neblaivių žmonių, tačiau tik dešimtadaliui jų reikia medikų pagalbos. Kiti po apžiūros arba naktį praleidę ligoninėje ir išsiblaivę išleidžiami namo.
Ligoninių darbuotojai rizikuodami savo sveikata turi teikti paslaugas girtiems asmenims. Būna atvejų, kai įsisiautėjusį “ligonį” sutramdo tik policininko uždėti antrankiai. Apsvaigę nuo alkoholio žmonės ligoninių priėmimo skyriuose būdami kartu su ten medicinos pagalbos laukiančiais ligoniais triukšmauja, puola mušti medikus, šlapinasi, gadina inventorių. Ligoninės dėl to patiria ne tik moralinių, bet ir didelių finansinių nuostolių. Dabar gydymo įstaigoms už neblaiviems “ligoniams” suteiktas išblaivinimo ir kitas socialines paslaugas ligonių kasa nemoka.
Medikai jau seniai reikalauja, kad miesto valdžia spręstų šią įsisenėjusią problemą. Savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė siūlo miesto Tarybai skirti papildomų lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose šiuo metu detoksikuojami neblaivūs asmenys, bei Savivaldybės įstaigai “Nakvynės namai”. Pastarojoje turėtų būti įrengta patalpa, pritaikyta išblai- vinti, įdarbintas sveikatos priežiūros specialistas.
Palatos girtiems asmenims išblaivinti
“Siūlome skirti lėšų 2-ajai, Raudonojo Kryžiaus klinikinėms bei Kauno apskrities ligoninėms, - “Kauno dienai” teigė darbo grupės vadovas, Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. - Narkologinės priežiūros įstatymas besąlygiškai reikalauja, kad detoksikaciją vykdytų medikai. Jokie teisės aktai nenumato galimybės steigti specializuotos išblaivinimo įstaigos ir negalima girtų asmenų išblaivinti prievartos būdu tose įstaigose. Todėl ir siūlome ligoninėse įrengti izoliuotus nuo ligonių kambarius, kuriuose būtų išblaivinami girti asmenys.”
Siūloma ligoninėms metams skirti apie 200 tūkstančių litų ir dar keliasdešimt tūkstančių litų “Nakvynės namams”. G.Jankaus teigimu, tokį problemos sprendimo būdą diktuoja teisės aktai ir kitų miestų patirtis.
“Liūdnai pagarsėjo Vilniaus “Sala”, teikianti analogiškas blaivykloms paslaugas, kai mirė čia atvežtas žinomas rašytojas G.Beresnevičius, - sakė G.Jankus. - Tragiškų atvejų būta ir panašiame Panevėžio nakvynės namų filiale “Vingis”. Šią įstaigą Panevėžio valdžia panaikino ir pasiūlė skirti papildomų pinigų Panevėžio ligoninei, kuri įsirengusi grotuotą kambarį su stebėjimo langu čia išblaivina girtus asmenis ir, jei reikia, suteikia medicinos pagalbą.”
Problemą reikia spręsti kompleksiškai
“Socialines problemas norima spręsti medicinos sąskaita, - sakė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius Tautvydas Jankauskas. - Kaip yra detoksikuojami narkomanai, taip gali būti detoksikuojami ir neblaivūs asmenys specialiose reabilitacijos, detoksikacijos įstaigose, kuriose dirbtų socialiniai darbuotojai, medikai. Problema turi būti sprendžiama kompleksiškai. Juk skyrus pinigų ligoninėms, problema iš esmės nebus išspręsta. Atveža, pavyzdžiui, į mūsų ligoninę girtą asmenį. Duodam jam kambarį išsimiegoti, kur jis tuštinasi, šlapinasi ant sienų, viską daužo, o ryte išsiblaivęs išeina. Taip iki kitos nakties.”
T.Jankausko nuomone, valdžia šiais žmonėmis nesirūpina. Reikia tam tikrų centrų, kokie yra Vakarų šalyse, kur jiems padėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. “Turi būti viena visa tai koordinuojanti institucija. Jei Savivaldybė atsako už savo gyventojus, ji jais ir turėtų rūpintis”, - tvirtina T.Jankauskas.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Lolita Šileikienė teigė, kad tik labai mažai daliai į ligoninę atvežamų neblaivių asmenų reikalingas gydymas. Ligoninės Priėmimo skyriuje yra speciali patalpa, kurioje patalpinami asmenys ir yra stebimi.
“Mūsų ambulatorinių pacientų didžiąją dalį sudaro neblaivūs piliečiai, su kuriais turime daug vargo, - sakė Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Loreta Valinevičienė. - Ligoninė - miesto centre, kur daug kavinių, restoranų, netoli autobusų ir geležinkelio stotys, iš kur visi girtieji pas mus ir atvažiuoja. Jie būna agresyvūs, daužo langus, priteršia, plūstasi.”
Ligoninės patiria nuostolių
“Skirti ligoninėms pinigų - tai ne išeitis, - tvirtina Kauno apskrities ligoninės direktorius Stasys Gendvilis. - Problemą reikia spręsti miesto mastu, bet ne per ligonines, nes ne jų funkcija blaivinti girtus asmenis. Daugelis ligoninių negali įsirengti tinkamų patalpų, kad girti asmenys būtų priimti nakvynei. Dabar tiesiog baisu nuo stebėjimo palatos sklindančių kvapų tik įėjus į Priėmimo skyrių, kur medikų pagalbos laukia ligoniai. Neblaivūs asmenys neretai agresyviai puola ir gydytojus, ir slaugytojas. Jau šį mėnesių teko porą kartų kviesti policiją.”
Vien Kauno apskrities ligoninė, blaivindama girtus asmenis, pernai patyrė apie 150 tūkstančių litų nuostolių. Nedaug didesnę sumą miesto valdžia metams siūlo skirti visoms trims ligoninėms.
S.Gendvilis mano, kad neblaivūs asmenys turi būti blaivinami atskiroje įstaigoje, kurioje dirbtų ir medicinos personalas.
Į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę per metus vidutiniškai patenka apie 1500 neblaivių asmenų, į 2-ąją klinikinę - apie 500, į Kauno apskrities - apie 1100. Šie skaičiai kasmet didėja. Ligoninėms tenka nuolat remontuoti neblaivių asmenų sudaužytą, sugadintą inventorių.
Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties medikai per metus vidutiniškai daugiau kaip 2 tūkst. kartų kviečiami suteikti pagalbą neblaiviems asmenims.
