Medikai bendrauja kaip mašinos
Anot filosofo Krescencijaus Stoškaus, humanistinė medicina žino, koks svarbus mediko lūpose yra žodis, galintis ir prikelti, ir sužlugdyti, tačiau dabar šioje srityje toną duoda ciniškas pragmatizmas. „Diagnozavimas artėja prie paprastų techninių sprendimų, kuriuos gali atlikti net kompiuteriai. Patikėdamas sprendimus mašinoms, medikas traukiasi į nuošalę, tarsi vengtų tiesioginio susitikimo su pacientu. O jei susitinka, bendrauja labai formaliai, kartais tiesiog mechaniškai – beveik kaip mašina“, – sako filosofas.
Anot jo, kraštuose, kur susiformavo stipri bendrosios praktikos gydytojų grandis, atotrūkis tarp medikų ir pacientų gerokai mažesnis: šie gydytojai daugiau nusimano apie viso organizmo funkcionavimą, yra arčiau pacientų. Lietuvoje ši grandis kuriasi sunkiai. Išskyrus pavienius atvejus, žmogiško (taktiško, dėmesingo, atsakingo, apdairaus, pagarbaus) bendravimo galimybės vis rečiau panaudojamos pacientų gyvybingumui stimuliuoti.
Kuo silpnesnė bus ši kultūra, tuo žmonėms bus reikalingesnė alternatyvioji medicina, kur neretai patenka profesionalų „nurašyti“ pacientai. Anot K. Stoškaus, „nurašyti“ ypač patogu dabar, kai įstatymai įsakmiai nusako paciento teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, bet neapibrėžia sąlygų, kuriomis jis gali tokią lemtingą informaciją ištverti. Žinoma, teisinga, kad pacientui suteikiama teisė gauti informaciją. Bet jis turi teisę išsaugoti viltį ir niekas neturi teisės už jį padaryti lemtingo sprendimo. Atvirkščiai, pacientui, kuris griebiasi šiaudo, reikia padėti tą šiaudą rasti, o tam, kuris galų gale susitaikė su mirtingo žmogaus likimu, galima duoti informacijos, kuri iš esmės jau nieko negali pakeisti.
Nei vienu, nei kitu atveju nevalia persistengti: pernelyg padidindamas paciento viltis jis meluos, o akcentuodamas jo būklės beviltiškumą – pasmerks jį mirčiai. „Tokia taktika nėra lengva, todėl daugelis medikų, matyt, nuo jos bėga. Galbūt dėl to dabar tiek daug nusiskundimų, kad medikai skuba pranešti apie mirtinas pacientų ligas. Dėl šios priežasties alternatyvioji medicina yra humaniškesnė. Ji nė vieno neatstumia ir kiekvienam suteikia vilties. Tokiu būdu alternatyvioji medicina ne tik pakeičia, bet ir papildo profesionaliąją“, – mano K. Stoškus.
Būdingiausias nusiskundimas – netinkamas kalbėjimasis
Valstybinio medicinos audito inspekcijos (VMAI) direktorė Ramunė Navickienė pasakoja, kad pacientų skundų pastaruoju metu daugėja. Kaip ir anksčiau, daug skundžiamasi dėl nepagarbaus, nedėmesingo elgesio, atsainaus gydytojų požiūrio į pacientą, kaip asmenybę.
Siekiant paciento bei gydytojo santykius padaryti skaidresnius, išvengti nesusipratimų, 2005 m. pradėjo veikti nauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, kurioje reikalaujama išsamiai informuoti pacientą apie jo susirgimą, aptarti gydymo būdus ir prognozes, perteikti tai suprantama forma, pasiklausti paciento, ar jis sutinka su tokiu gydymo planu. „Tada įvestas rašytinis paciento sutikimas sulaukė didžiulio nepasitenkinimo ir iš gydytojų, ir iš pacientų. Gerokai užtruko, kol abi šalys suprato, kad tai naudinga ir svarbu daryti. Dabar skundų dėl to nebėra“, – sakė R. Navickienė.
Vis dėlto būdingiausiu nusiskundimu, anot VMAI direktorės, tebėra nesikalbėjimas arba netinkamas kalbėjimasis su pacientu ar jo artimaisiais. Medicinos srityje tebevyraujant vadinamajam paternaliniam požiūriui, kai medikas truputį iš aukšto žiūri į pacientą, pasitaiko arogancijos. Pavyzdžiui, pacientui atrėžiama, kad jis neturi medicininio išsilavinimo, tai ką čia su juo kalbėti – gydytojas viską geriau žino. Nors pagal dabartinę sampratą medikas ir pacientas turėtų būti lygiaverčiai partneriai.
„Man atrodo, kad ypač jauni, neseniai baigę reformuotas studijas gydytojai yra tikrai mandagesni. Studijų metu dabar daugiau dėmesio skiriama etikai, įvestas gydytojo ir ligonio bendravimo kursas“, – teigia D. Kalibatienė.
Suprantama, kad ligoniai nepatenkinti tuo, jog gydytojai jiems per mažai skiria laiko, nepakelia akių nuo dokumentų, tačiau dėl to kalti ne medikai, o veiklos organizatoriai. Niekaip nepavyksta įvesti komandinio darbo.
Užsienyje įprasta, kad gydytojai tik surašo receptą, o visa kita atlieka techniniai darbuotojai. Taip pat įprasta, kad su ligoniu bendrauja pakankamą išsilavinimą turinčios slaugytojos, kurios suprantama kalba išaiškina gydytojo rekomendacijas. Dabar Lietuvoje rengiami visai kito lygio slaugos specialistai, kuriems tenka mokytis net šešerius metus – tiek anksčiau studijavo gydytojai. Bet žmonės dar labai mažai žino apie kitų specialistų – ne gydytojų funkcijas ir ne visada jais pasitiki.
Žmogiškumo – daugiau
Beje, nors ir retai, pasitaiko skundų ir dėl pacientų nepagarbaus požiūrio į medikų darbą. Šiemet atliktos apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė šeimos gydytojų kartais patiria pacientų agresiją.
Be to, paaiškėjo, kad tarp neigiamų emocijų priežasčių trečiąją vietą (po viršvalandžių bei nepakankamo atlygio už darbą) užėmė stresas, kylantis dėl nesilaikančių gydymo režimo pacientų – tai pažymėjo net 85,5 proc. gydytojų. „Būtina keisti situaciją, kad žmonės klausytų gydytojų, – pabrėžia prof. D. Kalibatienė. – Apskritai ligoniai kitose šalyse labiau pasitiki ir gerbia savo medikus, o pas mus formuojama nuomonė, kad gydytojai yra blogi, susidaro neteisingas įspūdis, kad vyrauja skandalingi atvejai.
„Žmogiškumo, dėmesio bendraujant su pacientu pas mus tikrai daugiau nei svetur. Abejoju, ar valstybinėje Amerikos ligoninėje žmogus gautų tokią pagalbą kaip pas mus. O jei privačiai eitų – tektų labai daug mokėti“, – įsitikinusi D. Kalibatienė.
Reformos daromos nepaaiškinant
Medikų renginiuose nuolat apgailestaujama dėl to, kad sveikatos sistema ir joje dirbantys žmonės atsidūrė visuomenės vertinimo skalės apačioje. Taip teigti yra priežasčių. Sveikatos priežiūros sistemos viduje gal ir suprantama, kad pinigų kiekis medicinai yra ribotas, tad juos reikia racionaliai naudoti. Bet visuomenei tinkamai – galbūt pasitelkiant užsienio pavyzdžių – neišaiškinama, kodėl priimami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, dėl vaistų kompensavimo, ligų gydymo, vidutinės gulėjimo trukmės.
„Sveikatos apsaugos ministerija reformas daro tyliai: susirenka gal ir labai protingi žmonės, protingai ką nors nusprendžia, bet kai žmonės tų motyvų nesupranta, jiems neišaiškinama, kyla nesusikalbėjimas, susipriešinimas“, – sako D. Kalibatienė.
„Kai pacientas su daiktais sėdi ligoninės priėmimo skyriuje, per vėlu aiškinti ministerijos politiką, kodėl nebūtina jį guldyti į ligoninę. Tad vis tiek žmogų guldome, kad nekiltų konfliktų“, – sakė Plungės ligoninės direktorė Vanda Bučienė. Ji apgailestavo, kad prievolę pasakyti gyventojams, jog tokios sveikatos priežiūros, kokios jie tikisi, šalis suteikti negali, turi tik medikai. Tai irgi nepagerina pacientų ir medikų tarpusavio santykių. Kita vertus, turi pagrindo ne kartą girdėti medikų nusiskundimai dėl mūsų medicinos dehumanizavimo, kai suabsoliutinamas pinigų skaičiavimas, per jį nematant ligonio.
„Gražiausias medikų ir pacientų supratimo pavyzdys man buvo medikų atlyginimų kėlimo klausimas, kai dauguma pacientų teigė, kad medikams privaloma kelti atlyginimus. Žmonės suprato neteisybę, nes visame pasaulyje ši profesija siejama su didžiule atsakomybe ir begale žinių“, – sakė R. Navickienė.
