Mantas Zakarka, LiJOT vadovas, teigia, kad politiniai procesai jauniems žmonėms dažnai atrodo neįdomūs, todėl atėjus rinkimams valstybės likimas neretai paliekamas spręsti kitiems.
„Tačiau mes, norėdami keisti jaunimo požiūrį į rinkimus, juokaudami klausiame, ar būtų dzin, jei žiema kasmet savivaldybes užkluptų netikėtai. Yra dalykų, kurie tiesiog nėra dzin, o rinkimai yra vieni iš jų“, − įsitikinęs M. Zakarka.
Vis dėlto, paskutiniuose Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyko 2014 m. gegužę, jaunų žmonių aktyvumas buvo rekordinis. Net 37 procentai 18-34 metų Lietuvos piliečių atliko savo pilietinę pareigą. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo aktyvumas išaugo kone perpus.
Sociologė Rūta Žiliukaitė teigia, kad reguliarus dalyvavimas rinkimuose – tai ne kas kita kaip susiformavęs įprotis. Pasak jos, Lietuvoje auga nauja karta, kuri domisi politiniais šalies procesais ir rinkimuose išreiškia savo subjektyvią politinę kompetenciją.
Tačiau šiemet rinkimai Lietuvoje bus ypatingi visiems – kovo 1 d. tiek vyresnės kartos atstovai, tiek jauni žmonės pirmą kartą galės tiesiogiai balsuoti už kandidatus į savivaldybių merus, todėl tikimasi dar didesnio žmonių aktyvumo.
Kampanijos „Man ne dzin“ organizatoriai kartu su ilgamečiu partneriu, naujienų portalu DELFI, kviečia visus skaitytojus prisidėti prie kampanijos ir garsiai pasakyti „Man Ne Dzin“, kas vyksta Lietuvoje.
Specialiai šiems rinkimams LiJOT ir DELFI sukurtoje anketoje galima rašyti pasiūlymus, idėjas ar problemas, kurias gyventojai norėtų spręsti savo miestuose. Visa skaitytojų nuomonė bus renkama ir, galiausiai, rinkimams pasibaigus, pasieks naujai išrinktus merus kaip įpareigojimas imtis naujų darbų, svarbių savivaldybių gyventojams.
„Man Ne Dzin“ anketą galite rasti čia.