Priešrinkiminių debatų metu ketvirtadienį LRT televizijoje kandidatai aptarė pagrindinius sveikatos apsaugos sistemos klausimus.
Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas teigia, kad sveikatos apsaugos sistemoje reikėtų apskritai atsisakyti kvotų ir limitų ligonių kasų sveikatos įstaigoms.
„Nenormalu, kad penki žmonės, atėję į sveikatos įstaigą, priimami nemokamai, o šeštas turi mokėti, nes baigėsi kvota“, - sakė jis.
Pasak A. Paulausko, dauguma pacientų turi apsidrausti savanorišku draudimu, kurio lėšomis būtų apmokamos gydymo paslaugos, tad ligoniui netektų rinktis tarp valstybinės ir privačios medicinos.
Vilniaus meras Artūras Zuokas išskyrė tai, kad per pastarąjį dešimtmetį lėšos sveikatos apsaugai buvo smarkiai padidintos, tačiau reali gydymo paslaugų pažanga toli gražu nėra tokia sparti, kokios buvo galima tikėtis.
„Nuo 2005 m. lėšos sveikatos apsaugai buvo padidintos daugiau nei dvigubai - nuo 2,1 mlrd. iki 4,7 mlrd. litų per metus. Tačiau sveikatos aptarnavimo kokybė du kartus tikrai nepagerėjo. Tačiau mes ir toliau kalbame apie pinigų trūkumą“, - teigė A. Zuokas. Kandidato teigimu, didelė sveikatos apsaugos problema yra ta, kad sveikatos įstaigos kovoja ne su priežastimis, o su pasekmėmis, t. y. jos didžiausią dėmesį skiria žmogaus gydymui, o ne prevencijai.
„Didžiausią dėmesį turime skirti prevencijai, šeimos gydytojams, kad nebūtų tų ligonių, kuriuos paskui yra brangu gydyti“, - teigė Vilniaus meras.
Jam pritaria ir kandidatas į Prezidentus Bronis Ropė. Anot jo, skyrus daugiau dėmesio įvairių ligų prevencijai, mažiau išteklių būtų naudojama gyventojų gydymui.
„Sveikatos apsaugos sistema išsigimė - ji pradeda teikti paslaugas, o ne gydyti žmones. (...) Pagal Pasaulio banko duomenis, vienas litas, skirtas prevencijai, sutaupo 24 litus gydymui“, - sakė B. Ropė.
Pasak socialdemokratų iškelto kandidato Zigmanto Balčyčio, situacija sveikatos apsaugos srityje pastaruoju metu gerėja.
"Tik paskutiniu metu ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui iškeliant labai akivaizdžius skaudulius, šioje sistemoje bus ir daugiau skaidrumo, ir daugiau aiškumo. (...) Vis dėlto sveikatos apsaugos sistema reikalauja didelių pasikeitimų", - sakė Z. Balčytis.
Kandidatas į Prezidentus Naglis Puteikis, savo ruožtu, siūlė iškelti klausimą, kur skiriamos vis didėjančios lėšos sveikatos apsaugai.
„Ko gi mes siekiame sveikatos apsaugos programomis ir vis didėjančiu finansavimu? Pagrindinis tikslas turėtų būti gyvenimo trukmės didinimas, savižudybių ir ligų skaičiaus mažinimas. Deja, visos iki šiol buvusios Vyriausybės tokių skaičių tiesiog neįrašo į programą. Leidžiame milijardus, jie vis didėja, tačiau šie parametrai nesikeičia, ir mes visada esame Europos Sąjungos (ES) gale“, - sakė jis.
Kalbėdami apie privačios ir valstybinės medicinos santykius, kandidatai vieningai sutarė, kad turi būti ieškoma kompromiso.
A. Zuoko teigimu, sveikatos apsaugos sistema šiandien šiaip ar taip nėra nemokama, kaip kartais teigia pasisakantys tik už valstybinį gydymą.
„Aš už tai, kad sąveikautų (valstybinė ir privati medicina - ELTA) ir būtų rastas sutarimas. (...) Šiandien politikai dažnai klaidina visuomenę, sakydami, kad sveikatos apsauga yra nemokama. Iš tikrųjų tai nėra tiesa. Visi gyventojai Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) skiria 6 proc. savo atlyginimo. (...) Taigi jie apsimoka už paslaugas. Tačiau šalies PSDF mes turime numatyti galimybę turėti ir savarankišką, ir savanorišką papildomą draudimą, kuris suteiktų garantijas papildomom paslaugom, pavyzdžiui, iš privataus sektoriaus. Sukonfliktinta situacija tarp privačios ir valstybinės medicinos nėra teisinga“, - sakė A. Zuokas.
„Darbietis“ A. Paulauskas kalbėjo, kad gydantis valstybinėje ligoninėje vis tiek tenka papildomai mokėti už paslaugas, todėl pačiam žmogui turi būti leidžiama apsispręsti, kokiai - valstybinei ar privačiai - įstaigai jis patiki savo sveikatą.
„Turi pradėti veikti draudiminiai santykiai. Jeigu žmogus draudžiasi, tai principas toks: pinigai paskui pacientą. (...) Reikalingas balansas. Jeigu žmogus mato, kad valstybinėje jam vis tiek reikia mokėti, jis renkasi, kur greičiau. Jam brangi sveikata“, - sakė jis.
B. Ropės teigimu, privati medicina gali suteikti geresnes paslaugas, tačiau valstybė turi ją reguliuoti.
„Valstybė nutraukė reguliavimą ir leido privačioms medicinos įstaigoms steigtis ir semti iš fondų pinigus neatliekant paslaugų arba jas atliekant ne iki galo. (...) Anksčiau buvo (privačioms įstaigoms - ELTA) leista tam tikra teritorija, steigėjas aptarnavo ne visus žmones ir teikė visas paslaugas. Tada buvo kontrolė“, - sakė jis.
Z. Balčytis debatų metu kalbėjo, kad didžiausias privačios medicinos trūkumas yra tas, jog tokias įstaigas steigiantys žmonės orientuojasi išimtinai tik į tas gydymo sritis, kurios yra pelningos.
„Valstybiniam sektoriui atiteko pati neefektyviausia ir daugiausiai gydymo reikalaujančių procedūrų veikla, o privatus sektorius pasiėmė tik tai, kas jam buvo labiausiai pelninga. Todėl turi būti labai aiškiai nustatytos procedūros, įkainiai, ir kiekviename sektoriuje atliekamos paslaugos turi būti apmokamos iš ligonių kasų“, - teigė jis.
Lenkų rinkimų akcijos iškeltas kandidatas Valdemaras Tomaševskis šiuo klausimu buvo santūrus. Jis pagyrė dabartinį ministrą V. P. Andriukaitį ir teigė, jog sveikatos srityje yra ir kitų spręstinų klausimų, kaip vaistų kainos ir pensininkų bei vaikų sveikatos priežiūra.
ELTA primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienio debatuose nedalyvavo, nes Prahoje dalyvauja aukšto lygio susitikime, skirtame Rytų partnerystės programos penkmečiui paminėti.