Šalies vyriausybei akivaizdžiai vengiant atskleisti objektyvią informaciją apie VAE projektą ir teikiant prieštaringus ekonominius jo rodiklius, tikėjomės apie šią „amžiaus“ statybą informacijos sulaukti iš pirmų lupų – už rinką ir pardavimus atsakingo Hitachi, Ltd. Generalinio vadybininko p. Takao Kurihara. Juolab, kad prieš mėnesį referendumo koordinatorius, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis raštu kreipėsi į Hitachi kompanijos vadovybę dėl numatomos statybos kainos, pagamintos elektros konkurencingumo ir realių investicinių ketinimų. Reaktoriaus tiekėjo konstruktyvumui paskatinti į susitikimą pakvietėme žymiausią Lietuvos branduolinės energetikos ekspertą, akademiką Jurgį Vilemą, kuriam rūpėjo ne tik kiek VAE vartotojams pabrangintų elektrą, bet ir reaktoriaus saugumo užtikrinimo priemonės.

Susitikimo dalyvių nuostabai Hitachi atstovai nepajėgė atsakyti nei į vieną esminį klausimą. Ypač suglumino nežinojimas ar nenoras paskelbti, kiek mums tektų pakloti už siūlomą reaktorių, kokių, beje, daugiau neketinama gaminti. Kaip žinia, šalies Vyriausybė reaktorių perka be konkurso (iš vieno šaltinio) ir pačiam pardavėjui leidžiama pasirinkti geidžiamą kainą. Pabranginus jį, pavyzdžiui, 20 procentų, už tariamas Hitachi akcijas apmokėtume mes - mokesčių mokėtojai ir vartotojai. Sunku tikėtis, jog protinga privati kompanija tokia mūsų vyriausybės suteikta malone nepasinaudotų...

Valstybei tenkanti milijardų našta ir numatoma elektros kaina – yra svarbiausi VAE projekto ekonominiai rodikliai, kurie iki šiol nežinomi

Šalies vyriausybė skelbė, kad VAE elektra kainuotų 17 - 25 cnt/kwh, nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad ji siektų apie 30 cnt/kwh. Palygimui, laisvoje elektros „Nord Pool Spot“ biržoje dabar ją perkame vidutiniškai po 15 cnt/kwh, o nuo 2015 metų per naująją jungtį su Švedija pasiekus pigesnius Skandinavijos energijos šaltinius, rinkoje ji dar santykinai pigs. Tikėjomės iš Hitachi išgirsti, kiek kainuotų jų reaktoriaus gaminama elektra, taip pat kam ir kaip (pagal koncesijos sutartį tapusi elektrinės operatoriumi) ji ketina parduoti savo brangesnę už laisvoje biržoje prekiaujamą elektrą. Tačiau jos atstovai negalėjo pateikti net apytikrės elektros kainos.

Sunku patikėti, jog pasaulinė "Hitachi" kompanija vykdytų milijardinius projektus apgraibomis. Jos, kaip ir mūsų Vyriausybės atstovai, veikiau nedrįsta visuomenei prisipažinti, jog pastačius nekonkurencingą VAE, šalies vartotojams tektų žymiai pakelti elektros kainą ir iš šalies biudžeto skirti milijardines dotacijas bei dar labiau prisirišti prie Rusijos elektros tinklų. 

Vadovaujant Vyriausybei, man teko ne kartą dalyvauti įvairiose derybose su Japonija ir jų kompanijomis-tai valingi ir protingi partneriai, „kietai“ siekiantys savo interesų. Bet kieno interesus gina dabartinė Lietuvos vyriausybė, nerdama savo valstybei ir jos mokesčių mokėtojams finansinę kilpą? Akivaizdu, jog mūsų valdžios pagalba Lietuvai bandoma už porą dešimčių milijardų litų iškišti "katę maiše", o VAE projektas prieštarauja šalies ekonomikos ir saugumo interesams.

Vyriausybės politikams vertėtų prisiminti, jog konkursas buvo paskelbtas dėl VAE investuotojo, o ne reaktoriaus pardavėjo. 

Į šį nuostolingą projektą nepanorus niekam privačiai investuoti, tariamu strateginiu investuotoju (kuris turėtų prisiimti bent pusę finansinės naštos ir komercinės rizikos) Vyriausybė paskelbė reaktoriaus pardavėją, kuriam dar ketinama skirti 20 procentų akcijų. Po tokio „visapusiško“ valdžios pamaloninimo jis už mokesčių mokėtojų pinigus reaktorių galėtų pirktų pagal neskaidrią schemą pats iš savęs. 

Svečiai iš Japonijos negalėjo atsakyti į principinį klausimą - ar "Hitachi" Lietuvoje veikia kaip reaktoriaus pardavėjas ar investuotojas, ar vienu metu sėdėjimas ant dviejų interesų konfliktą sukeliančių kėdžių neprieštarautų vakarietiškai teisei.

Lietuva turi pakankamai generuojamos elektros pajėgumų. Energetinei nepriklausomybei nuo monopolinių tiekėjų ir priėjimui prie pigesnių energetinių šaltinių reikalinga ne dar viena brangi elektrinė, bet visavertės elektros ir dujų jungtys su Europos tinklais, kurių nepajėgtume užbaigti dešimtis milijardų litų iššvaisčius nekonkurencingai ir prie Rusijos tinklų pririštai VAE. 

Susitikimas su Hitachi atstovais ir valdančiųjų politikų vengimas atstovauti šalies interesams liudija, jog Krikščionių partija pasielgė teisingai inicijuodama šį referendumą. Be piliečių pagalbos nebeįmanoma sustabdyti bene didžiausios po Nepriklausomybės atkūrimo finansinės avantiūros.