Tuo tarpu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas mano, kad išvadas būtina padaryti, bet jas buvo galima padaryti dar pernai, kuomet per savivaldos rinkimus gauta apie pusantro šimto pranešimų apie balsų pirkimą ir kitus pažeidimus.
Balsų pirkėjai dabartinių bausmių nebijo
VRK pirmininko Z. Vaigausko teigimu, ne vienas balsų pirkėjas yra išgirdęs teismo nuosprendį.
„Per savivaldos rinkimus buvo teismų. Nubausti buvo tie balsų pirkėjai. Kai kurie. Maždaug kas dešimtas tyrimas baigiasi teismu ir kaltės pripažinimu. Apeliacijos paskiau buvo įvairiausios. Neseniai baigėsi paskutinis teismas“, - prisiminė Z. Vaigauskas.
VRK vadovui peršasi išvada, kad įstatymuose numatytos bausmės yra per švelnios ir neatgraso nuo tokių machinacijų.
„Sankcijos turbūt yra nepakankamos. Matome, kas darosi rajonuose, savivaldybėse kai kuriose. Tiesiog įžūliai. Manau, kad atėjo tas laikas, ir pradės politikai svarstyti, kad vis dėlto reikia taikyti sankcijas, kurios būtų pakankamai atgrasančios nuo tokių dalykų“, - teigė Z. Vaigauskas, pridurdamas, kad nuteistų balsų pirkėjų buvo ir po 2008 m. Seimo rinkimų.
Tiesa, balsavimo rezultatų anuliavimas, apie kurį bent keliose apygardose užsimena VRK, Seimo rinkimuose dar nebuvo įvykęs.
„Yra buvę tokių atvejų. Širvintose, bet per savivaldos rinkimus. Per Seimo rinkimus buvo svarstomi tokie dalykai, bet anuliuoti rezultatai nebuvo“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, net nustačius balsų pirkimo faktą, sprendimai dėl rezultatų anuliavimo turi būti priimami labai atsargiai, idant nebūtų pažeisti teisėtai balsavusių rinkėjų interesai.
„Matote, anuliuojant rinkimų rezultatus, be savo atstovo paliekami tie rinkėjai, kurie tokiais dalykais neužsiiminėja. Teismų praktikoje yra įsigalėjusi nuostata, kad reikia vertinti ir balsų skirtumą“, - aiškino VRK pirmininkas.
Perka balsus, kai to net nereikia?
Z. Vaigauskas prisipažino tiesiog nematantis jokios logikos kai kuriuose galimo balsų pirkimo atvejuose. Esą balsus galimai pirko kandidatai, kuriems to net nereikėjo.
„Kai pasižiūri į rinkimų rezultatus, kyla didžiulis klausimas: kam gi reikėjo tą balsų pirkimą kai kuriose vietose iš viso organizuoti? Ar jisai tikrai kandidato populiarumą padidino, ar atvirkščiai. Matosi, kad rezultatai ypatingai nesiskiria. Tai kam tada tas balsų pirkimas? Dėl viso pikto? Ne, šito nepasakysi. Ar tiesiog pinigų neišeina legaliai politinei reklamai panaudoti, ir norima štai tokiu būdu? Nežinau“, - stebėjosi VRK vadovas.
Rinkimai laikėsi „ant garbės žodžio“
TILS vadovas S. Muravjovas DELFI teigė bendravęs su žmonėmis, kurie stebėjo parlamento rinkimus Gruzijoje. Ten rinkimai esą buvo organizuoti geriau nei Lietuvoje.
„Daug kas laikėsi ant garbės žodžio“, - taip rinkimus Lietuvoje įvertino pašnekovas, pažymėdamas, kad galimybės piktnaudžiauti buvo, o pasinaudojimas ar nepasinaudojimas jomis daugiausiai priklausė nuo politinės kampanijos dalyvių sąžinės.
S. Muravjovo teigimu, balsų pirkimo mastai augo, ir tai buvo daugiau nei akivaizdu. TILS vadovo pateiktais duomenimis, per 2008 m. vykusius Seimo rinkimus gautas bent 51 pranešimas apie pažeidimus, pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai, 16 iš jų nutraukta, o 9 pasiekė teismą. Tuo tarpu pernai vasarį, kai vyko savivaldos rinkimai, pasipylė skundų lavina.
„2011 m. policija gavo bent 181 pranešimą“, - konstatavo S. Muravjovas.
Anot jo, VRK šiuo metu svarstomi sprendimai dėl dalies rinkimų rezultatų anuliavimo bus svarbūs, tačiau ne mažiau svarbu – išmokti pamoką.
„Bus labai įdomu padaryti, kokias išvadas padarys VRK. (...) Svarbu pasimokyti ir padaryti taip, kad per kitus rinkimus pažeidimų būtų kuo mažiau“, - teigė TILS vadovas.
Dėl balsų pirkimo, anot jo, visuomenei turi būti suteikta kuo daugiau ir kuo aiškesnės informacijos – tiek iš VRK, tiek iš teisėsaugos.
Po kyšininkavimo skandalų – laisvės atėmimas. Tiesa, tik lygtinai
Politinės bylos Lietuvos teismuose dažnai juda vėžlio greičiu. Vadinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byla teismuose klaidžioja jau keletą metų. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokurorai teismams per pastaruosius porą metų perdavė kelių Lietuvos miestų ir rajonų merų korupcijos bylas, o verdikto – vis dar nė vieno.
Prieš Seimo rinkimus teismo nuosprendį turėjo išgirsti Lazdijų meras, konservatorius Artūras Margelis. Tačiau teismas paskutinę dieną persigalvojo ir nutarė, kad reikia apklausti daugiau liudytojų.
O tie politikai, kurie nuosprendžius išgirsta, dažnai išeina į laisvę tiesiog teismo salėje. Pavyzdžiui, liberalcentristų kontroliuojamoje Sveikatos apsaugos ministerijoje viceministru dirbęs ir STT su kyšiu įkliuvęs Artūras Skikas nuteistas lygtinai. Lygtinės laisvės atėmimo bausmės sulaukė ir Darius Norkus – socdemas, buvęs „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius. Lazdijų merui A. Margeliui ir kitiems Lazdijų korupcijos bylos kaltinamiesiems, beje, prokurorai taip pat siūlo lygtines laisvės atėmimo bausmes.
TILS vadovas S. Muravjovas pripažįsta, kad politinės bylos nepasižymi didele nagrinėjimo teismuose sparta. Tačiau tai esą pastebima ne tik Lietuvoje. Mat politikai dažniausiai turi kur kas geresnį teisinių ginklų arsenalą nei kiti galimi įstatymų pažeidėjai.
„Su politikais, su politinėmis partijomis susijusios bylos turi tendenciją užsitęsti. Ir tai yra viso pasaulio tendencija. Dažnai, manau, žmonės turi šiek tiek nepamatuotus lūkesčius, kad viskas labai greitai išsispręs. Bet nepamirškime, kad žmonės, kurie turi daug galių, dažnai turi ir daug resursų“, - teigė jis.