Šiuose Seimo rinkimuose A. Zuokienė pirmą kartą dalyvauja Senamiesčio vienmandatėje apygardoje. Pasak jos, o Vilniuje išrinkti vienmandatininkai savo miestą ir atstovaujamus gyventojus myli mažiau nei kolegos iš Kauno.
„Esu pasiruošusi ginti vilniečių interesus, nes šiandien Seime pasakyti, kad man rūpi Vilnius, yra gėdinga. Visi Vilniuje išrinkti vienmandatininkai negynė Vilniaus interesų ir dažnai balsavo prieš sostinės gyventojų lūkesčius. Kaip pavyzdys galėtų būti GPM procentas, transporto lengvatos.
Vilniečiai turi žinoti, kad iš jų sumokėto 100 Lt GPM, Vilniuje lieka tik 21 Lt, o 79 Lt paremiami kiti Lietuvos miestai. Iš kauniečių sumokėtų 100 Lt, Kaunui lieka 97 Lt, šaliai perskirstoma 3 Lt. Tai rodo, kad Kaune išrinkti vienmandatininkai tikrai myli laikinąją sostinę, tuo tarpu 70 Seimo narių įsirašę į Vilniaus palaikymo grupę nepadarė nė vieno realaus darbo, kad Vilniuje būtų geriau gyventi. Jei bus stiprus Vilnius, bus stipri ir visa Lietuva“, - įsitikinusi A. Zuokienė.
Rūpinasi sveikatos apsaugos problemomis
Paklausta, ką mano apie tai, kad įvairūs asocialūs asmenys gali tapti kraujo donorais ir kokia yra tokio kraujo kokybė, A. Zuokienė papasakojo, jog anksčiau taip pat buvo nusivylusi požiūriu į donorus ir donuotą kraują ir netgi žadėjo daugiau niekada nebeduoti kraujo neatlygintinai.
„Liūdna konstatuoti, kad per trejus metus mažai kas pasikeitė, nors į SAM (Sveikatos apsaugos ministerija – DELFI) esu parašiusi mažiausiai 50 raštų. Vakar Sveikatos reikalų komitete nagrinėjome skandalingą atvejį, kai pacientui perpilta kraujo, kurio donorė yra ŽIV viruso nešiotoja. Kai kalbame apie kraują, turi būti nepaprastas donoro ir valstybės pasitikėjimas, nes tai šventas reikalas. Lietuvos institucijos taip diskreditavo donorystės idėją, kad neįsivaizduoju, kiek reikės metų, kad žmonės vėl duotų kraujo. Manęs visai nestebina, kad kraujo duodama už pinigus, ką draudžia Europos direktyva. Lietuva pagal nemokamų donorų skaičių labai stipriai atsilieka nuo kitų Europos valstybių“, - į klausimą atsakė A. Zuokienė.
A.Zuokienė taip pat kalbėjo ir apie kitas sveikatos apsaugos problemas. Pasak jos, šeimos gydytojams šiandien užkraunama per didelė atsakomybė. „Perskaičiusi jų higienos normą (pareigybinę instrukciją) niekada neišdrįsčiau, jei būčiau medikė, dirbti šeimos gydytoja. Visa bėda, kad pas mus įprasta daug ko nesilaikyti, į daug ką užsimerkti, todėl pirmiausia ką reiktų daryti - stiprinti gydytojo padėjėjo vaidmenį, įvesti atvejo vadybininko specializaciją. Paskutiniais „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuva paskutinėse vietose dėl vaistų prieinamumo, retų ligų gydymo ir kyšininkavimo. Nors ministerija giriasi sumažinusi priemokų kainas, tačiau gyventojai kaip priemokas per metus sumoka daugiau nei 150 mln. Lt, o ministerijai vieno recepto priemokos kainą pavyko sumažinti vos 10 ct“, - aiškino A. Zuokienė.
Atsakydama į klausimą apie dirbtinį apvaisinimą, A. Zuokienė sakė, jog šiandien šiuo klausimu yra rūpinamasi per mažai. „Jau 15 metų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros vyksta pagal pusės puslapio ministro įsakymą, tai reiškia, kad jokios atsakomybės, jokios kontrolės, jokios priežiūros. Todėl įstatymo priešininkai, kurie sakosi ginantys moralines vertybes, neįvertina fakto, kad su nevaisingumo problemomis susiduria kas penkta pora ir kad negalime atstumti tiek daug šeimų, negalinčių susilaukti vaikų. Kartu su profesore V.M. Čigriejiene buvau parengusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuriame visa atsakomybė dėl veiksmų atitenka kūdikio susilaukti norinčiai šeimai. Nemanau, kad moralinius dalykus turime nustatinėti įstatymais, tai ne politikų darbas. Gaila, kad Seimas neišdrįso priimti įstatymo, šioje srityje nėra tvarkos, o dauguma porų dėl šių problemų vykstą į Airiją, Estiją, Angliją, Latviją.
A. Zuokienė pripažino, jog jeigu tektų studijas rinktis dabar, tai būtų greičiau medicina arba matematika, bet ne žurnalistika, kurią A. Zuokienė yra baigusi.
Siūlo PVM lengvatą „palankiam sveikatai maistui“
Sąjungos „Taip“ kandidatė į Seimą taip pat yra teikusi ne vieną siūlymą įvesti nepalankaus sveikatai maisto sąvoką ir tokiam maistui palikti didesnį PVM, tuo tarpu palankiam sveikatai maistui – sumažinti PVM iki 5 proc.
„Tokiu būdu žmonės galėtų įsigyti pigiau kokybiškesnio maisto. PVM maistui yra itin skaudi problema Lietuvoje, kadangi daugumoje šalių PVM maistui yra sumažintas, tačiau nepalankaus maisto grupėms jis yra aukštesnis. Tikrai turėtume sekti gerąja kitų šalių praktiką ir diferencijuoti PVM sveikam ir nesveikam maistui“, - sakė moteris.
Pažadėjo atlyginti tiems, kas praneš apie kyšį A. Zuokui
Skaitytojai domėjosi ir Zuokų turtų kilme. A. Zuokienė papasakojo, kad prieš 20 metų kartu su vyru pradėjo įvairius pelnus, daug kas nepasisekė, bet buvo ir labai sėkmingų projektų, o nuo politinės veiklos ne tik kad nepraturtėjo, bet turtai ir sumažėjo.
„Kartu su vyru atidarėme pirmą „McDonald's“ restoraną Gedimino pr., „Benetton“ parduotuvę, statėme viešbučius ir vystėme įvairius NT projektus. 1999 m. tarėmės su vyru, ką toliau norėtume veikti, dėl to, kad jis turėjo daug ambicijų, tačiau mūsų šeimos verslas buvo jam per mažas. Jis galėjo eiti vadovauti kokiai stambiai verslo bendrovei, kaip padarė dauguma mūsų draugų.
Pažinau savo vyrą vykdydama visuomeninius projektus jo įkurtoje Humanistinio jaunimo sąjungoje, taip pat jis kūrė 1996 m. nepartinių judėjimą, susiklosčius aplinkybėms jis nusprendė save išbandyti politikoje. Galiu drąsiai visiems žiūrėdama į akis pasakyti, kad nuo tos dienos mūsų šeimos turtas tik sumažėjo ir mielai galėčiau atskleisti tiek savo bankines išlaidas, tiek mūsų pirkinius, tarp kurių per paskutinius 14 metų yra tik 2 butai Jonavoje, kuriuose gyvena Artūro brolis ir mama“, - komentavo A. Zuokienė.
Ji taip pat pažadėjo atsilyginti tiems, kas ją informuos apie neva sumokėtus kyšius Artūrui Zuokui:
„Užaugau tremtinių šeimoje, kurioje labai svarbios žmogiškos vertybės, ir tikrai nepridenginėčiau vyro ir nesiaiškinčiau čia, jei jausčiausi bent kažkuo prieš kažką kalta. Būčiau dėkinga, jei kas nors suteiktų man informacijos apie neva sumokėtus kyšius mano vyrui ir už tai atsilyginsiu“.