Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą. Apklausoje buvo teiraujamasi ir apie tai, kuris politikas arba visuomenės veikėjas geriausiai tikrų eiti premjero pareigas. Tačiau šioje srityje gyventojų nuomonė ilgą laiką lieka stabili – respondentų teigimu, geriausiai į premjerus tinka konservatorė Irena Degutienė arba socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
„Drąsos kelio“ populiarumas smuko iki žemumų
Klausiami, už kurią partiją arba judėjimą balsuotų Seimo rinkimuose, respondentai dažniausiai minėjo socialdemokratus. Už juos liepos mėnesį balsuoti buvo linkę 17,9 proc. žmonių. Socialdemokratų populiarumas per mėnesį šoktelėjo 3,7 proc.
Balsuoti už Darbo partiją buvo pasiryžę 16,9 proc. gyventojų. „Darbiečių“ populiarumas taip pat padidėjo 3,6 proc.
Tuo tarpu potencialus partijos „Tvarka ir teisingumas“ elektoratas per mėnesį nežymiai sumažėjo. Tarkime, birželio mėnesį už „tvarkiečius“ savo balsą buvo pasiryžę atiduoti 11,2 proc. rinkėjų, liepą tokių buvo 9,4 proc.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjų išliko apytiksliai tiek pat – birželį už konservatorius norėjo balsuoti 8,5 proc. žmonių, liepą – 7,7 proc., tad pasiryžusiųjų balsuoti sumažėjimas per mėnesį siekia tik 0,8 proc.
Už Liberalų sąjūdį balsuoti norėtų 5,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį šios partijos rėmėjų buvo 6,1 proc.
Pasak apklausos duomenų, likusios partijos nesugebėtų peržengti rinkimų barjero, siekiančio 5 proc. balsų nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Į tokių partijų ratą patenka Artūro Zuoko vadvaujama sąjunga „Taip“ (3,8 proc.), Neringos Venckienės partija „Drąsos kelias“ (1,6 proc.), Algio Čapliko lyderiaujama Liberalų ir centro sąjunga (1 proc.), Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (3,2 proc.), Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija (1,7 proc.).
Beje, „Drąsos kelio“ rėmėjų gretos per mėnesį sumenko nuo 3,5 proc. iki1,6 proc.
| Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) | Liepa 2012 | Birželis 2012 | Pokytis |
| Socialdemokratų partiją | 17,9 | 14,2 | +3,7 |
| Darbo partiją | 16,9 | 13,3 | +3,6 |
| Partiją Tvarka ir teisingumas | 9,4 | 11,2 | -1,8 |
| Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus | 7,7 | 8,5 | -0,8 |
| Liberalų sąjūdį | 5,2 | 6,1 | -0,9 |
| Sąjungą TAIP | 3,8 | 4,5 | -0,7 |
| „Drąsos kelią“ | 1,6 | 3,5 | -1,9 |
| Liberalų ir centro sąjungą | 1,0 | 1,5 | -0,5 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą | 3,2 | 1,3 | 1,9 |
| Lenkų rinkimų akciją | 1,7 |
|
|
| Kitą partiją | 0,6 | 1,2 |
|
| Nebalsuočiau | 20,2 | 25,0 |
|
| Nežino/neatsakė | 10,8 | 9,7 |
|
| Iš viso | 100 | 100 |
|
Balsuotų už socialdemokratus arba „darbiečius“, bet į premjerus tiktų I.Degutienė
Nepaisant fakto, kad dauguma rinkėjų būtų linkę balsuoti už socialdemokratus, Darbo partiją arba „tvarkiečius“, tačiau, gyventojų nuomone, labiausiai eiti premjero pareigoms tinka konservatorė I. Degutienė. Jos kandidatūrą palaikytų 17,3 proc. rinkėjų. Per mėnesį šios politikės populiarumas išaugo 1,6 proc.
Tinkamu kandidatu vadovauti ministrų kabinetui žmonės laiko ir socialdemokratų lyderį A. Butkevičių. Jį į šias pareigas deleguotų 13,7 proc. respondentų, prieš mėnesį taip manančių buvo kiek daugiau – 16,1 proc.
Kad premjero pareigoms tiktų Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas, manė 12,9 proc. gyventojų. Jo populiarumas smuktelėjo 1,5 proc.
Tačiau gana menka respondentų dalis potencialiu premjeru įvardija partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Rolandą Paksą. Kad šis politikas tiktų būti ministras pirmininkas, sakė 4,8 proc. gyventojų (birželį – 7,6 proc.).
Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi dabartinis premjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius (4,5 proc.), Vilniaus meras Artūras Zuokas (3,5 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (3,3 proc.), finansų ministrė Ingrida Šimonytė (3,3 proc.), socialdemokratų europarlamentaras Zigmantas Balčytis (2,9 proc.) bei Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis (2,7 proc.).
Beje, iš potencialių premjerų sąrašo iškrito SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos bei Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
|
| Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 | Liepa 2012 | Birželis 2012 | Pokytis |
| 1 | I.Degutienė | 17,3 | 15,7 | +1,6 |
| 2 | A.Butkevičius | 13,7 | 16,1 | -2,4 |
| 3 | V.Uspaskichas | 12,9 | 14,4 | -1,5 |
| 4 | R.Paksas | 4,8 | 7,6 | -2,8 |
| 5 | A.Kubilius | 4,5 | 4,9 | -0,4 |
| 6 | A.Zuokas | 3,5 | 4,9 | -1,4 |
| 7 | V.Blinkevičiūtė | 3,3 | 3,0 | +0,3 |
| 8 | I.Šimonytė | 3,3 | 2,5 | +0,8 |
| 9 | Z.Balčytis | 2,9 | 2,3 | +0,6 |
| 10 | E.Masiulis | 2,7 | 4,6 | -1,9 |
Vyriausybės veikla vertinama neigiamai
Gyventojų buvo teiraujamasi ir apie tai, kaip jie vertina dabartinės A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą. Anot apklausos duomenų, teigiamai dabartinio ministrų kabineto veiklą vertina vos 0,7 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 9,9 proc.
Tuo tarpu neigiamai Vyriausybės darbą įvertino 35,8 proc. piliečių, greičiau neigiamai – 50,8 proc.
| Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) | Liepa 2012 | Birželis 2012 |
| Teigiamai | 0,7 | 0,5 |
| Greičiau teigiamai | 9,9 | 9,4 |
| Greičiau neigiamai | 50,8 | 51,4 |
| Neigiamai | 35,8 | 37,1 |
| Nežino/ neatsakė | 2,8 | 1,6 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
A.Krupavičius: gerai, kad premjerais nebematomi G.Nausėda ir R.Kuodis
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius fenomeną, kad respondentai dažniau renkasi balsuoti už Darbo partiją ir socialdemokratus, bet premjere daugiausia žmonių nori matyti konservatorė I. Degutienę, aiškina keliais faktoriais.
Pirma, I. Degutienę į šias pareigas greičiausiai pasiryžę deleguoti ne tik balsuojantieji už konservatorius, bet ir balsuojantieji už Liberalų sąjūdį ar liberalcentristus. Antra, šiai politikei gali simpatizuoti ir dalis kairiųjų, nes I. Degutienė kuria socialiai jautrios politikės įvaizdį.
Trečia, Seimo pirmininkė yra formaliai antras asmuo valstybėje po prezidentės, todėl I. Degutienė yra matoma žiniasklaidoje, komentuoja įvairius visuomenės gyvenimo procesus.
„Bet, manau, pats svarbiausias veiksnys tas, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje ji vertinama kaip antras kandidatas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje į ministro pirmininko postą. Kadangi tokia nuomonė visuomenėje skleidžiama nemažai laiko, kai I. Degutienė buvo išrinkta Seimo pirmininke, atsirado savotiškas A. Kubiliaus ir I. Degutienės konkuravimas, todėl natūralu, jog dalis Lietuvos žmonių mano, jog I. Degutienė galėtų būti realus kandidatas į ministro pirmininko postą“, - teigė A. Krupavičius.
Tuo tarpu socialdemokratų ir Darbo partijos rinkėjų atotrūkį nuo šių partijų lyderių tinkamumo eiti premjero pareigas, politologas aiškina tuo, kad respondentai renkasi pagal myliu-nemyliu principą, be to, jie supranta, kad neturi daug galimybių lemti ministro pirmininko kandidatūrą.
Primenama, kad už Darbo partiją balsuoti buvo linkę 16,9 proc. rinkėjų, o V. Uspaskichą premjero poste regi 12,9 proc. gyventojų. Lygiai taip pat socialdemokratams balsą atiduotų 17,9 proc., o kad A. Butkevičius tinka ministro pirmininko pareigoms, manė 13,7 proc. rinkėjų.
„Rinkėjai daug aiškiau nurodo savo partines preferencijas, bet jiems sunkiau pasirinkti kandidatus į ministrus pirmininkus, nes ir realybėje jie renkasi arba partijas, arba kandidatus vienmandatėse apygardose. Tačiau jie neturi įtakos parenkant ministro pirmininko kandidatūrą. Dėl to, kai atsakinėjama į šį klausimą, atsakinėjama atsargiau ir vaizdas kiek kitoks. Į šį klausimą jie atsakinėja pagal principą myliu-nemyliu, patinka-nepatinka“, - aiškino A. Krupavičius.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, iš potencialių premjerų eilės išrito G. Nausėda arba R. Kuodis, politologas svarstė, jog visuomenė pagaliau suvokė, kad dalyvauti rinkimuose neketinantys ir politikoje nedalyvaujantys asmenys veikiausiai ir nebus premjerais.
„Ir gerai, kad iškrito. Tai reiškia, kad visuomenės supratimas apie politikos veikėjus kinta. Buvo daugiau negu keista, kai tam tikros srities profesionalai atsiranda nuomonių lyderių sąrašuose, nors jie nei ketina dalyvauti politikoje, nei ketina eiti į rinkimus ar kitaip varžytis. Tai žmonės, matyt, suprato, kad nebūdami politikoje tie žmonės vargu, ar gali kandidatuoti į premjero postą“, - sakė A. Krupavičius.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 20–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus” BŪTINA.