„Turiu vieną reklaminį skelbimą ir reklaminį siūlymą, tai daugiausiai liečia pramonininkus ir visus kitus, kurie eis balsuoti Vilniuje. Mes turime atstovą poną Š. Birutį prie Vyriausybės. Ponas Š. Birutis buvo europarlamentaras, kartu dar yra Lietuvos-Indijos prekybos asociacijos prezidentas iš Lietuvos pusės ir mes norėtume ir galvotume, kad reikėtų padaryti mūsų atstovu prie Vilniaus savivaldybės. Tai pasinaudodamas, kadangi aš nesu jo partijos narys, nesu prie jokios partijos ir pats neinu ir nesibalotiruoju niekur, tai kviečiu visus neužmiršti, kad reikėtų mums turėti deputatą, kuris yra prie Vilniaus“, - trumpai paagitavo B. Lubys.
Lietuvos karo akademijos docentė, politologė Jūratė Novagrockienė teigia, kad susiformavusi mąstysena, kai savivaldybės tarybos nariai yra verslo ar kitų struktūrų atstovai, o ne piliečių bendruomenės interesų gynėjai, lemia iškreiptą demokratijos būklę.
„Apskritai pastaruoju metu matyti, kad į savivaldą masiškai eina įvairiausių struktūrų atstovai. Tas kandidatų masiškumas susijęs su tuo, kad dauguma įmonių, įstaigų, didesnių ar mažesnių verslo struktūrų atstovų įsivaizduoja, kad į savivaldybę ateina tvarkyti savo reikalų. Tai yra visiškai iškreiptas suvokimas, savivaldybės taryba turėtų būti piliečių bendruomenės, o ne vienokio ar kitokio verslo atstovybė“, - DELFI teigė politologė.
Pasak J. Novagrockienės, savivaldybės lygmeniu pastaruoju metu susiformavo pakankamai pavojinga praktika, nes savivaldybės tarybos nario veiklos reglamentavimas yra ne toks griežtas kaip, pavyzdžiui, Seimo nario – dėl šios priežasties tampa sunku įvertinti, ar nepainiojami viešieji ir privatūs interesai, tad dažnai, nors ne visuomet, pasitaiko, jog kandidatai manosi į savivaldą einą „tvarkyti savo reikalų“.
„Savivaldybės tarybos nario veikla yra visiškai nereglamentuojama arba reglamentuojama minimaliai ir realiai išeina taip, kad net eidamas žmogus nuo partijos, jis yra kažkokio verslo atstovas“, - svarstė mokslininkė.
Jos teigimu, Lietuvoje pastebimas politikos ir verslo persipynimas, kuris sudaro prielaidas korumpuotiems ir neskaidriems santykiams ar sprendimų asimetrijai – kai sprendimas naudingesnis kuriai nors grupuotei nei visiems piliečiams.