„Mokesčių keitimas buvo per staigus ir per drastiškas“
Kalbėdama apie siūlymus trumpinti motinystės/tėvystės atostogas, D. Grybauskaitė pripažino, jog „Europoje niekas taip daug ir taip dosniai nemoka“. Tačiau ji atkreipė dėmesį, jog sutrumpinus šias atostogas išaugtų nedarbas. „Ar pjauti dvejus metus? O gal geriau palikti, bet pjauti išmokas?“ – svarstė D. Grybauskaitė.
Jos žodžiais, reikalinga konceptuali socialinės sistemos, ypač „Sodros“ reforma. Iki šiol žmonės esą buvo skatinami ne ieškoti darbo, o sėdėti namie, esama „daug privilegijuotų pensininkų“. Kadangi šalyje „praktiškai nėra sveikatos draudimo“, kandidatė abejojo, ar galima atsisakyti nedarbingumo išmokos už pirmas tris ligos dienas.
Anot D. Grybauskaitės, viena didžiausių dabartinės valdžios klaidų – tai, kad pradėjus keisti mokesčius, kiekviena žinyba tai darė atskirai. Viena ministerija koregavo gyventojų pajamų, kita – socialinio draudimo mokesčius, trečia – sveikatos. „Kai viskas susidėjo, ne susidubliavo, o susitripliavo. Kai kuriems žmonėms mokesčiai padidėjo 30 proc., 50 proc.
Mokesčių keitimas, buvusios finansų ministrės teigimu, buvo per staigus ir per drastiškas. „Gyventojų pajamų, „Sodros“, sveikatos mokesčiai asmeninio užimtumo sektoriuje susidubliavo. Tikėjausi, kad tai pakeitė, bet kiek suprantu, dar ne. Prie to reikės grįžti. Tai buvo pagrindinis mano keliamas klausimas. Ministrai kiekvienas viską darė atskirai. Kaip reikėjo jaustis žmogui, kuris gavo visus tris mokesčius?“ – retoriškai klausė D. Grybauskaitė.
„Leo LT“ buvo sukurta neteisėtai ir neskaidriai“
Jos teigimu, Lietuva, nebegalėdama pasiskolinti tarptautinėse rinkose, bus priversta kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Ne tame esmė – kreiptis, nesikreipti, kiek skolintis, kokiam laikui… Esmė – ar iš viso galima skolintis?“ – tvirtino kandidatė.
Šiandien Lietuva tarptautinėse rinkose esą nebegalėtų pasiskolinti kiek nori ir kokiomis nori sąlygomis. Nebegalėdama to padaryti ir Vyriausybei nestabilizavus finansų, mūsų šalis turėtų kreiptis į TVF. Paskola būtų teikiama itin griežtomis sąlygomis: Vyriausybė turėtų laikytis griežtos taupymo politikos, mažinti biudžeto deficitą, o pinigus skirti ne verslui finansuoti, bet būtiniausioms išlaidoms. „Ne panacėja tarptautiniai fondai, o tik pačios Vyriausybės gebėjimas valdyti padėtį“, - pabrėžė D. Grybauskaitė.
Dabartinė Vyriausybė, pasak jos, nėra atsakinga dėl infliacijos ar prastos ekonominės padėties, nes tai nulėmė pasaulinė krizė, o ankstesnė Vyriausybė vykdė „infliacijos skatinimo politiką“. Įveikti sunkmetį esą būtų lengviau, jei mūsų šalis turėtų eurą.
D. Grybauskaitė tvirtino, kad dabar šalyje pasiektas „monopolizavimo ir oligarchizacijos pikas“. Nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“, kuriai patikėta vykdyti didžiulius energetikos projektus, sukūrimą ji pavadino „brangia klaida, už kurią reikės mokėti visiems mokesčių mokėtojams“. „Bet ar kaina svarbu, ar klaida, kuri privedė prie oligarchizacijos viršūnės ir kurią nulėmė amorali politika?“ – retoriškai klausė kandidatė.
„Leo LT“ buvo sukurta neteisėtai ir neskaidriai, jos prasmės nematau“, - pažymėjo D. Grybauskaitė.
Ji piktinosi dabartine situacija politikoje, politinė kultūra kokybine prasme esą yra nusmukusi, orientuojamasi į buitinį interesą. Partijos esą uzurpavo valdžią, politinis elitas nenori įsileisti specialistų iš šalies, kitaip tariant, žmonių, kurių nėra jų gretose. „Kiek žmonių valdo Lietuvą? Šimtas? 10-15 žmonių kiekvienoje partijoje, šiek tiek žmonių Seime, keli verslo rykliai, kurie įsipainiojo į oligarchinę veiklą“, - kalbėjo kandidatė.
Paklausta, ar pasitiki premjeru Andriumi Kubiliumi situacijoje dėl „Leo LT“, ji atsakė diplomatiškai: „Einu potencialiai pasitikėdama visais. Kai apvils, bus blogai.“
„Tik mes patys įsivaizduojame, kad esame drąsūs“
Aštrių žodžių D. Grybauskaitė negailėjo ir komentuodama Lietuvos užsienio politiką: „Kai kurios ambicijos kilo iš nepasitikėjimo savimi. Tai buvo daugiau galios, kurios neturime ir kurios nesuteikė, demonstracija. Galime įsivaizduoti, kad esame lyderiai, bet reikia, kad ir kiti taip pat galvotų.“
Anot jos, būtina subalansuoti mūsų šalies užsienio politiką, įvairiais būdais ginti ir realizuoti savo interesus. Jie esą ne visada laikomi prioritetais, todėl užsienio politika neretai tampa nekonstruktyvi.
„Mūsų užsienio politika yra nepasitikinčios savimi šalies. Tai – aštrios retorikos demonstravimas. Tai mačiau Europos Sąjungoje, Europos Komisijoje. Buvo nemalonu matyti, nes tai matė ir kitos šalys, bet tik mes patys įsivaizdavome, kad atrodome drąsiai“, - kalbėjo kandidatė į prezidentus.
Ji priminė konfliktą dėl ES derybų su Rusija atnaujinimo. Lietuva tam griežtai prieštaravo, kol į deklaraciją nebus įtraukti tam tikri siūlymai, bet užuot gynusi kaimynus ir reikalavusi atnaujinti žaliavos tiekimą „Družbos“ naftotiekiu, mūsų šalis stojo tokių šalių, kaip Moldova, pusėn. „Labai gerai, aš – ne prieš, padėkime, bet kodėl neginame to, kas šiandien yra čia?“ – stebėjosi D. Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentas yra ir vyriausiasis kariuomenės vadas. „Ot bus vaizdelis…“ – atsiduso kandidatė. Jos manymu, reikėtų išlaikyti šauktinius ir turėti nedidelę profesionalų kariuomenę, kuri galėtų dalyvauti tarptautinėse misijose: „Perėjimas prie profesionalios kariuomenės, tomis žiniomis, kurias turiu, yra per ankstyvas.“
Klausiama, į kurią užsienio valstybę vyktų pirmojo vizito, D. Grybauskaitė teigė, jog „pirma valstybė – Lietuva“, kadangi problemos yra čia.
Tuo metu komentuodama sovietinės okupacijos atlyginimą ji tvirtino, jog „klausimas yra išspręstas – turime įstatymą, reikia vykdyti, o kaip vykdyti, tėra technikos ar taktikos klausimas“.
D. Grybauskaitė sulaukė klausimo ir dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų pavardžių rašymo. Anot jos, kitose šalyse tautinės mažumos vertinamos demokratiškiau: „Jų nebijo. Kodėl bijome mažumų? Ar jie sugadins mūsų arijų kraują?“