Kandidatai į prezidentus besibaigiančioje rinkimų kampanijoje nerodė pastangų, nuvertino programų svarbą, stokojo fantazijos, todėl pretendentų kova siekiant šalies vadovo posto tapo pasyvi, blanki, neaktuali ir neinformatyvi, mano politikos ekspertai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas BNS komentuodamas rinkimų kampaniją sakė, jog kandidatai tikisi, kad rinkimų kova bus nulemta be didelių pastangų - "pateikiant po vieną kitą mintį".

Šiandien Dalia Grybauskaitė Lietuvai – kaip Europos Sąjunga 2004-aisias: tas negerai, anas negerai, to per maža, ano per daug, bet įstoti – reikia. Visos turimos alternatyvos šiai kandidatei kartu sudėjus atrodo ne ką stipresnės nei buvusi alternatyva Lietuvai likti anapus ES.

Per šiuos rinkimus „protesto balsuotojai“ neturės vieno radikalaus kandidato, galinčio sutraukti protesto balus. Tai savo ruožtu gali sumažinti rinkėjų aktyvumą, tvirtina politologas Alvidas Lukošaitis. Jo požiūriu, viena didžiausių prezidento rinkimų problemų – tai, kad kai kuriuos kandidatus gaubiantys neaiškumai trukdo formuotis rinkėjų valiai.