Būdingi impulsyvūs poelgiai. Iki suicidinių minčių bei poelgių, esant “nelaimingai” arba meilei be atsako.
Be to, daug somatinių simptomų, t.y. vidaus organų darbo sutrikimų: širdies darbo, skrandžio skausmai, spazmai vidurių srityje, inkstų, kasos liaukos darbo nesklandumai. O kur dar galvos skausmai, arterinio kraujo spaudimo svyravimai? Gali atsirasti netgi alerginės reakcijos aplinkos faktoriams ar maistui, kas anksčiau nebuvo būdinga. Kad “meilės gaisras” mus visiškai užvaldytų, smegenys turi išsiuntinėti specialius signalus po visą organizmą.
Esant “lengvai” įsimylėjimo formai kraujyje padidėja hormono dopomino kiekis. Tai yra dėmesio koncentracijos ir tikslo siekimo hormonas. Taip pat nežymiai padidėja ir hormono adrenalino kiekis.
Didėjant “įsimylėjimo laipsniui”, vyraujant giliems meilės išgyvenimams, adrenalinas blokuoja smegenų ląsteles. O tuo tarpu dopomino kiekis pasiekia maksimumą! Populiariai sakant – įsimylėjėlis(-ė) pasiekia maniako, siekiančio meilės subjekto, būseną!
Tuo pačiu metu, esant tokiai būklei, krenta kito hormono serotonino kiekis kraujyje.
Serotoninas – tai malonumo hormonas. Kadangi jo kiekis staiga sumažėja, meilė, esant tokioms sąlygoms, nebetenka malonumo būsenos, o tampa kančia! Todėl ir atsirado sparnuotoji frazė: “Nuo meilės iki neapykantos – tik vienas žingsnis!”
Be visų aukščiau išvardintų blogybių, pasirodė dar vienas teiginys – meilė yra ir užkrečiama liga!
Kaip žinote, kiekvienas žmogus skleidžia silpnas elektromagnetines bangas. Jomis perduodamas nerimas, džiaugsmas, ramybė, baimė.
Moksliškai aiškinant apie užsikrėtimą “meilės virusu”, širdelę perveria ne Amūro strėlė, o aktyvuota, įgavusi elektromagnetinį krūvį dalelė, kurią pasiuntė pakitęs kito žmogaus elektromagnetinis biolaukas.
Tokie žmonės maksimaliai spinduliuoja – “apšaudo” aplinkinius “meilės” elektromagnetinėmis dalelėmis. Pasekmė – kai kas “užsikrės” meilės karštlige, ir pats ims ieškoti naujų meilės subjektų. Kai kas išliks atsparus – “nesusirgs” meile...
Kaip komentuoja šiuos reiškinius medicinos mokslų daktarai – meilė gyvena ne mūsų širdyse ir juo labiau ne genitalijose, o giliuose smegenų sluoksniuose, kur egzistuoja nuo mūsų valios nepriklausomi jausmai ir potraukiai.
Šie jausmai negali aktyvuotis pagal norą ar įsakius! Visas šis meilės mechanizmas įsijungia, veikiant biocheminiams procesams, kurių žmogus nevaldo!
Todėl, stebėdami žmogų, sergantį “meilės karštlige” (tai medicininis psichiatrinis terminas), gydytojai diagnozuoja neurozę, asteninį sindromą, isterinę būklę ir visus simptomus, būdingus psichikos sutrikimams.
Nuo nuolatinio galvojimo apie savo meilės subjektą sutrinka kvėpavimas, susiaurėja smegenų kraujagyslės dėl hipoksijos (deguonies trūkumo), gali prasidėti haliucinacijos. Taigi žodžiai iš vienos dainos: “aš girtas nuo meilės”, “kojos linksta”, “žemė sukasi” – ir atspindi šią būklę.
Su meile elkitės atsargiai!
Ir tegu meilė atneša tik teigiamas emocijas!
