-Iš pat pradžių: kas gi yra astrologijos “mokymo” pagrindai?
-Astrologų pranašystės apie žmonių, tautų bei valstybių likimą remiasi Saulės, Mėnulio ir planetų bei Zodiako žvaigždynų išsidėstymu horizonto atžvilgiu. Zodiakas yra žvaigždynų juosta danguje, kurioje telpa Saulės, Mėnulio ir planetų takai. Ši juosta dalijama į 12 lygių dalių, vadinamų ženklais. Be to, visas dangus horizonto atžvilgiu dalijamas į 12 sektorių, vadinamų “namais”. Kai Žemė sukasi aplink ašį, Zodiakas su savo ženklais ir planetomis kyla ir leidžiasi, kirsdami įvairius “namus”. Horoskopas ir yra planas, kuris rodo, kokie Zodiako ženklai yra kokiuose “namuose”, taip pat kokiuose ženkluose ir kokiuose “namuose” yra įvairios planetos tam tikru momentu ir tam tikroje Žemės vietoje.
Žmogaus gi horoskopas yra toks dangaus planas, sudarytas, remiantis jo gimimo laiku ir vieta. Astrologija teigia, kad žmogaus charakterį ir jo gyvenimą nulemia Zodiako ženklų ir planetų išsidėstymas tuo momentu, kai jis išvydo pasaulį. Tokį planą gali apskaičiuoti ir nupiešti bet kuris astronomas, bet jį interpretuoti astrologiniais apibrėžimais, t.y. aiškinti, kokios žvaigždynų bei planetų padėtys ką reiškia, “gali” jau tik astrologas. Įvairiems Zodiako ženklams suteikiama įvairi lemtis, o dangaus kūnams – įvairios žmonių charakterio bei elgesio ypatybės. O astrologai pranašauja ne tik vieno žmogaus, bet ir spėja tautų, valstybių likimą.
-Tvirtinama, kad astrologija yra labai senas mokslas ir kad jis apibendrina per tūkstantmečius žmonijos sukauptą informaciją.
-Deja, taip nėra. Horoskopinė astrologija atsirado tik tada, kai buvo išaiškinti saulės, Mėnulio ir artimiausių planetų – Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio ir Saturno judėjimo Zodiaku dėsningumai. O tai įvyko tik I tūkst. pr. Kr., iš pradžių Babilonijoje ir Asirijoje, po to –Senovės Graikijoje. Zodiakas buvo sugalvotas ne anksčiau kaip keli šimtmečiai prieš Kristų. O pats pirmasis žmogaus horoskopas buvo sukurtas tik pirmą šimtmetį prieš Kristų. Šiuolaikinės astrologijos koncepcijas žymiai išrutuliojo senovės graikai, remdamiesi Babilonijos, Asirijos ir Egipto žynių idėjomis. Jie sujungė savo astronomines žinias apie dangaus kūnų judėjimą su savo pagoniška religija. Planetoms ir kitiems dangaus kūnams buvo suteiktos dieviškos savybės ir dievų bei deivių vardai.
Per pastaruosius 2 tūkstančius metų astronomija padarė milžinišką šuolį, išaiškindama Saulės sistemos sandarą, planetų fizinę prigimtį, Visatos struktūrą ir evoliuciją. O astrologija liko tokia pati – kaip ir buvusi. Jai nesvarbu, kad Saulė yra įkaitęs dujų plazmos rutulys, o Mėnulis ir planetos yra šalti kūnai. Jai nesvarbu, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink saulę, o Mėnulis – aplink Žemę. Astrologai vis dar aklai tebesiremia klaidinga geocentrine sistema, kurią sukūrė Ptolemėjus mūsų eros pradžioje. Tas pats Ptolemėjas surašė ir horoskopų interpretacijos taisykles, kurios nepakito iki šiol. Be to, Rytų šalyse egzistuoja ir kitos astrologinės taisyklės. Ir nežinia, kuriomis iš jų – Rytų ar Vakarų - šiandieniniai astrologai turėtų labiau remtis.
-Tad mokslo požiūriu...
-...astrologijos taisyklės ir horoskopų aiškinimas neturi jokio mokslinio pagrindo. Nejau jūs niekada neatkreipėte dėmesio, kad, pvz., astronominės pranašystės pateikiamos gana bendro pobūdžio išsireiškimų forma, tikintis, kad nors kažkas iš to pasitvirtins. O tai, kas netinka, žmonės paprastai greitai pamiršta. Tokia jau mūsų psichologija. Taip kuriami mitai apie astrologų pranašysčių tikslumą.
Išvardinsiu tik keletą prieštaravimų, kuriuos daro astrologai.
1. Astrologai nekreipia dėmesio, kad yra ne 5, o 8 didžiausios planetos (išskyrus Žemę, kurioje mes gyvename). Jie iki šiol remiasi tik Saule, Mėnuliu ir 5 planetomis, o Uranas, Plutonas, asteroidai jiems nesvarbūs. Kodėl? Ogi todėl, kad šios planetos buvo nežinomos tada, kai buvo kuriamos astrologinės dogmos.
2. Astrologinės taisyklės teigia, kad Saulės, Mėnulio, kitų planetų poveikis žmogui nepriklauso nuo jų nuotolio iki Žemės. Tai kodėl tada neveikia žmogaus dar tolimesnės žvaigždės, galaktikos ir kvazarai?
3. Astrologija suteikia mistinę reikšmę Zodiako žvaigždynams. Bet jie yra tik atsitiktinis įvairiuose nuotoliuose nuo mūsų esančių žvaigždžių rinkinys. Laikui bėgant dėl žvaigždynų judžių judėjimo žvaigždynų vaizdas kinta ir jie palaipsniui išyra.
4. Žinomos įvairios Zodiako dalijimo į žvaigždynus shemos. Žvaigždynų skaičius kinta nuo 6 senojoje Babilono schemoje iki 28 vienoje iš kiniečių schemoje. Kuri iš jų teisinga?
5. Dėl Žemės ašies precesijos su 26 000 metų periodu Saulės padėtis Zodiako žvaigždynuose lėtai kinta. Todėl astrologinės taisyklės nebeatitinka tų žvaigždynų, kuriems jos buvo sukurtos.
6. Žemėje yra didžiuliai rajonai į šiaurę ir į pietus nuo speigračių, kuriuose pusmetį Zodiakas iš viso nematomas. Kaip tada sudaryti horoskopą ten gimusiems gyventojams?
7. Kodėl astrologams taip svarbus gimimo, o ne gyvybės užsimezgimo momentas? Kuo gimimas ypatingas organizmui? Pagaliau ir pats gimimas – tai kartais pakankamai ilgai trunkantis procesas, kurio trukmę galima įvairiomis priemonėmis reguliuoti.
8. Pagal astrologus vienodas likimas turėtų ištikti 1/12 žmonijos, t.y. daugiau kaip 400 mln žmonių, gimusių po tuo pačiu Zodiako ženklu. Bet juk taip nėra. Štai kodėl taip miglotai ir neapibrėžtai skelbia savo tiesas astrologai.
-Tai kodėl visi šiuolaikinio mokslo argumentai “nepribaigia” astrologijos ir jos neištinka alchemijos likimas?
-Kartais gudresni astrologai prisipažįsta, kad Saulė, Mėnulis ir planetos iš tikrųjų nelemia žmonių likimo, bet astrologinės pranašystės vis tiek yra teisingos, nes remiasi... tam tikrais žmonių gyvenimo ritmais. O pastarieji, atseit, sutampa su dangaus kūnų matomumu. Dėl žmogaus organizmo ir psichikos veiklos ciklų galima ir nesiginčyti – gal iš tikro jie realūs. Bet tai neturi jokio ryšio su atskiro žmogaus gimimo laiku ir vieta. Galima kalbėti apie statistinį kosminių faktorių poveikį tam tikroms žmonių grupėms, bet negalima prognozuoti konkrečių žmonių gyvenimo, konkrečių tautų ar valstybių įvykių!
O neturėdama jokio mokslinio pagrindo astrologija vis dar gyvuoja todėl, kad plačiuosius visuomenės sluoksnius pigios, lengva forma pateiktos sensacijos patraukia labiau, nei objektyvios ir kartais pakankamai “sausos” mokslo žinios. Deja, dalis žmonių niekaip nesugeba atskirti mokslinės informacijos nuo pseudoidėjų, gražiai įvilktų į mokslinį rūbą. Bet gal jiems taip lengviau gyventi?
Kalbėjosi Arūnas Marcinkevičius