Vaikinas pasakojo, kad anksčiau Šiaurės Airijoje į emigrantus buvo žiūrima daug palankiau, o pastaruoju metu jie pagarsėjo nusikaltimais. Ypač neigiamas požiūris yra susidaręs apie čekus, lenkus, kurių ten yra daugiausia. Šie aktyviai veržiasi į naujus darbus, o Dubline yra įsikūrę ir keli lenkų barai. „Gretimame kaimelyje dar tik planuojama atidaryti naują plastiko gamyklą, o kontraktus jau turi apie 200 lenkų“, – pasakojo M.Karanauskas.
Laimėjo pirmenybes
Prieš kelis metus Lietuvos emigrantas ryžosi dalyvauti airiškos kavos gamybos pirmenybėse. Tuomet vyko barmenų atranka iš keturių Airijos regionų ir M.Karanauskas, laimėjęs regione pirmąją vietą, pateko į pasaulio airiškos kavos gamybos čempionatą. „Komisija stebėjosi, kad Airijai atstovavo lietuvis, tačiau tautybė čia nieko dėta, tiesiog buvo vertinamas barmeno darbas“, – kuklinosi jis.
Vaikinas pasakojo, kad pasaulio čempionatas vyko Limerike, kur 1947 me-tais atsirado airiška kava. „Ten buvo oro uostas, kuriame kildavo ir leisdavosi lėktuvai, vykstantys į Jungtines Amerikos Valstijas. Žmonės, laukdami savo reisų, šaldavo. Todėl kartą kavos virėjas klientams ją patiekė su viskiu. Žmonės, pajutę kitokį skonį, pradėjo klausti, koks tai gėrimas, o šis tiesiog atsakydavo, kad tai ai-riška kava. Pavadinimas prigijo, o kava išpopuliarėjo“, – sakė M.Karanauskas.
Pasaulio airiškos kavos pirmenybėse nugalėjo amerikietis, dalyvavęs jau antrąjį kartą ir pristatęs smagų šou – iš kavos puodelių padaręs San Francisko tiltą. M.Karanauskas prisiminė, kad naujovių rungtyje jis komisiją vaišino šalta kava, o po konkur-so vienas narys priėjęs teigė, jog lietuvio pasirodymas tradicinės kavos gaminimo rungtyje buvo geriausias. Antrąkart atrankoje į čempionatą emigrantas jau nebeda-lyvavo, nes jam užteko ir to, kad sykį Airijoje jau pripažintas vienu iš keturių geriausių barmenų.
Paaukštinimo atsisakė
Vyriausiuoju barmenu restorane dirbantis lietuvis daugiau kilti pareigose nenori. Jis turėjo galimybę tapti vadybininku ar personalo prižiūrė-toju, tačiau atsisakė. M.Karanauskas teigia bijantis bet kokių permainų. Anot jo, užsienyje keisti darbą yra rizikinga, kaip ir grįžti į Lietuvą. Paklaustas, ką naujo išmoko užsienyje, vaikinas pasakojo, kad moka profesionaliai paruošti airišką kavą bei pagal visas tradicijas ir taisykles pilstyti tamsųjį alų „Guinness“. Lietuvoje šis alus yra pilstomas kaip ir visi kiti – paprastai, nors taip neturėtų būti. Kalbėdamas apie darbo patirtį mūsų šalyje ir Airijoje, M.Karanauskas sako pastebėjęs tik vieną esminį skirtumą – tai, kad airiai bare išgeria daug daugiau negu mūsų tautiečiai. „Paprastai vienas asmuo vaišina visą kartu atėjusią kompaniją, o dosnumas dažnai peržengia ribas“, – pasakojo lietuvis.
Viršvalandžiai baigėsi
Emigrantas barmenu dirba 40 valandų per savaitę, tačiau seniau savaitgaliais galėdavo padirbėti ir viršvalandžius, kai mokama pusantro karto didesnė alga. Prasidėjus atvykėlių iš Rytų Europos invazijai, darbdaviai tokios galimybės nebesuteikia. M.Karanauskas neturi tikslo sutaupyti pinigų, todėl neatsisa-ko nei pramogų, nei kelionių. „Per atostogas vykstu į kokią nors Europos šalį, o šiemet planuoju aplankyti draugus Čilėje. Į Lietuvą seniau grįždavau kelis kartus per metus, tačiau dabar šie vizitai retėja“, – pasakojo jis.
