Dabar mokslininkai atrado receptorius, nuo kurių priklauso androstenono suvokimas ir genetines variacijas, nuo kurių priklauso tai, kaip androstenonas kvepia. Šis atradimas ateityje gali padėti išspręsti ginčą dėl to, ar šis junginys, susidarantis skylant testosteronui, yra žmonių feromonas, ar ne.

Yra žinoma, kad androstenonas yra vienas pagrindinių feromonų, skatinančių kiaules poruotis. „Jei būtumėte kiaulė patelė, negalinti užuosti šio feromono, tai pasimatymai jums nebūtų malonūs. Kiaulėms tai labai jaudinantis kvapas“, - sakė tyrimui vadovavusi Rockefeller universiteto (JAV) neurobiologė Leslie Vosshall. Ir nors tiksliai žinoma, kad šis junginys pakursto kiaulių aistras, jo poveikis žmonėms iki šiol yra ginčytinas.

L.Vosshall su kolegomis patikrino 335 numanomų žmonių kvapo receptorių – daugiau nei 85 proc. viso spėjamo žmonių kvapo komponentų – reakciją į 66 skirtingus kvapus. Vienas receptorius, pavadintas visai neseksualiai – OR7D4 – į androstenoną ir jam artimą androstadienoną – reagavo stipriausiai. Į kitus 64 kvapiuosius junginius šis receptorius nereagavo.

Norint išsiaiškinti kaip skiriasi šių receptorių veikimas žmonių organizmuose, mokslininkai stebėjo įvairių žmonių tą patį receptorių koduojančio geno seką. L.Cosshall su kolegomis surašė 391 žmogaus OR7D4 geno sekas ir savo dėmesį sutelkė į du pagrindinius šio geno variantus.

Paaiškėjo, kad žmonės su dviem labiausiai paplitusiomis OR7D4 geno versijomis į androstenono kvapą reagavo stipriau ir šis kvapas jiems buvo nemalonus. O žmonės su viena ar dviem kiek mažiau paplitusios geno variacijos kopijomis dažniausiai kvapą vertino kaip „labai silpną“ ir „saldų“. Žmonės su trečiu mažai paplitusiu geno variantu dažniausiai apskritai nereagavo į androstenono kvapą. Visais OR7D4 genų variantų atvejais kiti kvapai buvo suvokiami vienodai.

„Visada manėme, kad mechanizmo esmė turi būti receptorių skirtumai. Nuostabu, kad tai įrodyta“, - sakė prieš 25 metus androstenono tyrimus pradėjęs Monell cheminių jutimų centro Filadelfijoje (JAV) direktorius Gary Beauchampas. Prie L.Vosshall tyrimo jis neprisidėjo.

Dabar, kai žinomas į androstenoną reaguojantis receptorius, mokslininkams bus paprasčiau spręsti neatsakytus klausimus apie galimą androstenono, kaip žmogaus feromono, vaidmenį, sakė Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) neurobiologas Jeffry Isaacsonas. „Šiame lygmenyje tai yra labai svarbus pasiekimas. Tai buvo labai prieštaringai vertinama tyrimų sritis“, - sakė mokslininkas.

Feromonai yra cheminiai junginiai, kurie yra lyg informacijos nešikliai tarp tos pačios rūšies atstovų. Lytiniai feromonai yra pats žinomiausias pavyzdys, bet egzistuoja ir kitų bendravimo kvapais pavyzdžių.

Įrodyta, kad androsterono užuodimas ir vyrams, ir moterims sukelia fiziologinių pokyčių. Ir iki šiol karštai ginčijamasi, ar dėl tokios organizmo reakcijos androstenoną galima vertinti kaip lytinį feromoną, ar ne – iš dalies dėl to, kad nebuvo žinomas šio junginio veikimo mechanizmas, sakė L.Vosshall.

Ir nors mokslininkai vieningos nuomonės neatrado, kapitalizmo tai nesustabdė. Tinklalapis „Love-scent.com“, vienas iš daugelio purškiklių su androsteronu tiekėjų, jau paskelbė, kad androstenonas yra žmonių feromonas ir „moksliškai įrodytas lytinio patrauklumo veiksnys“.

Prekeivių ir žiniasklaidos skubėjimas vadinti šiuos junginius žmonių feromonais kai kuriuos mokslininkus pastatė į nepatogią padėtį. „Jis per daug reklamuojamas kaip feromonas, todėl, manau, tam yra nemažai pasipriešinimo“, - sakė L.Vosshall.

Dabar, kai yra žinomas receptorius, reaguojantis su androstenonu, L.Vosshall tikisi išsiaiškinti, ar nuo OR7D4 variacijų taip pat priklauso psichologinė reakcija ir netgi žmogaus elgesys.

Pasak 45 metų vienišiaus neurobiologo J.Isaacsono, toks tyrimas būtų labai sveikintinas ir jis asmeniškai būtų dėkingas už bet kokias naujas žinias apie žmonių feromonus. „Jie tikrai turėtų būti veiksmingesni už interneto pažinčių tarnybas“, - sakė mokslininkas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją