Apie alkoholinius gėrimus užsimenama jau senovės rašytiniuose paminkluose. Prieš keletą amžių daugelis genčių žinojo, kaip pasigaminti alkoholio. Spėjama, kad žmonijos raidos priešaušryje alkoholis buvo geriamas bendrai ir tai skiriama genties ar astronominiams įvykiams, pavyzdžiui, Mėnulio pilnačiai arba jaunačiai, sėkmingai medžioklei. Kuo sudėtingesnėmis sąlygomis gyveno gentis - sunku rasti maisto, pavojingi kaimynai, tuo dažniau gentainiai „šalindavo įtampą“ - bendrai svaigindavosi.
Išgėrinėja – 90 proc.
Alkoholis gali pakeisti žmogaus dvasinę būseną, nuraminti, atpalaiduoti. Tyrinėtojai mano, kad alkoholinius gėrimus vartoja daugiau nei 90 procentų daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų.
Daugelis reguliariai alkoholį vartojančių žmonių mano, kad nėra nuo jo priklausomi. Tačiau alkoholio gėrimas daugiau nei 12 kartų per metus – jau priklausomybė. Priklausomybė nuo švenčių, gimtadienių šventimo būdo, atsipalaidavimo alkoholiui padedant.
Nemoka atsisakyti
Žmogus atėjo į draugišką kompaniją, kur pagal seną tradiciją yra nuolat įkalbinėjamas „išgerti už kompaniją“. Kaip atsisakyti tokio siūlymo, neįžeidžiant kitų žmonių?
Pirmiausiai vertėtų pamąstyti, kodėl kompanija taip atkakliai įkalbinėja išgerti kartu. Žinoma, tai labai sena tradicija, „visuotinis ritualas“, todėl nėra paprasta atsisakyti. Pagrindinis motyvas gali būti žodžiai „ne šiandien“.
Automobilininkai gali atvykti mašina – tokiu atveju atsisakymas išgerti neįžeis. Kai kada, ypač korporacijų renginiuose, magiškai veikia žodžiai „žmona neleidžia“.
Moterys neretai sako, jog gydosi, vartoja vaistus, kurie su alkoholiu nedera, pavyzdžiui, antibiotikus, arba rytoj turi eiti pas stomatologą. Galima įvardinti kepenų, širdies problemas, dėl kurių gydytojas uždraudė vartoti alkoholį.
Svarbiausia tikėti, jog elgiatės teisingai. Jeigu abejojate, gerti ar negerti, balsas netvirtas, labai lengva pasiduoti įkalbinėjimams.
Vystosi priklausomybė
Šventės visada provokuoja. Neretai žmogus negeria visus metus, tačiau prasidėjus šventėms viena užstalė keičia kitą, ir jis nebegali sustoti. Jeigu žmogus geria ilgiau nei tris dienas iš eilės, jo organizme įvyksta tam tikrų pokyčių.
Kepenys rengiasi perdirbti didesnį alkoholio kiekį, keičiasi tolerancija (atsparumas) alkoholiui, ima vystytis priklausomybė.
Nuolatinis išgėrinėjimas pirmiausiai žmogų veda ne į fizinę, o į psichinę priklausomybę nuo alkoholio.
Pirmoje psichinės priklausomybės nuo alkoholio stadijoje žmonės dažniausiai to nejaučia ir savęs priklausomais nelaiko.
Nėra sudėtinga juos pastebėti linksmoje draugiškoje kompanijoje. Jie siekia anksčiau pradėti šventę, kitus ragina „šiek tiek išgerti“ dar prieš sėdant prie stalo. Jie geria ne tik po kiekvieno tosto, bet ir tarp tostų spėja išmesti porą burnelių. Todėl neretai šventę baigia anksčiau už kitus.
Tokie žmonės dažniausiai yra šventinių renginių organizatoriai, bet koks įvykis – nuo premijos gavimo iki arbatinuko pirkimo – jiems tampa gera proga švęsti arba tiesiog išgerti.
Pradinėje stadijoje dar nėra ryškių fizinių požymių, „rytinių pagirių“. Tačiau vidinis psichologinis diskomfortas nuolat pastūmėja ieškoti naujų progų „švęsti“. Taip progresuoja priklausomybė.
Kepenys nebepajėgia
Kai kurie mano mokantys gerti: jie giriasi galį išgerti net kibirą ugninio vandens ir išsaugoti blaivų protą. Toks „didžiulis laimėjimas“ byloja, kad žmogaus priklausomybė nuo alkoholio perėjo į antrąją stadiją ir jo kepenys pasirengusios perdirbti didelius kiekius alkoholio.
Kepenys treniruotos: jos išskiria didelius kiekius alkoholdehidrogenazės – spiritą skaidančio fermento. Tai dar nereiškia, kad žmogus „moka gerti“, tai - ryški priklausomybė nuo alkoholio.
Pereinant į trečiąją priklausomybės nuo alkoholio stadiją smarkiai sumažėja atsparumas alkoholiui. Kepenys jau nebepajėgia perdirbti net ir nedidelio kiekio alkoholio, kuris toksiškai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Todėl nekaltas švenčių laistymas alkoholiu veda į pražūtį.
