×

Vilniaus širdyje esantis didingas pastatas, išdygęs negailestingai nužudytų kankinių mirties vietoje

11. lapkričio 2016 , Projektas „Žvilgsnis į Lietuvą“
Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčia © E. Lasio ir J. Kovalčuk nuotr.

Šių metų lapkričio 12 d., šeštadienį Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje įvyks neeilinės iškilmės.

Graikų apeigų katalikai liturginėmis apeigomis pagerbs Bazilijaus Didžiojo ordino vieno įkūrėjų ir globėjo Šv. Juozapato (Kuncevičiaus) – arkivyskupo, kankinio (1580–1623 m.) asmenį. Kartu bus švenčiamas šios Bažnyčios sugrąžinimo ir dvasinio gyvenimo joje atnaujinimo 25–metis. Šią dieną bus paskelbti ir Bazilijonų vienuolių ordino jubiliejiniai 400–ieji metai (1617–2017 m.).

Šių iškilmių reikšmė pranoksta nedidelės Graikų apeigų katalikų, kurios pagrindą sudaro Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, bendruomenės ribas. Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčia liudija apie europinės reikšmės Lietuvos asmenybes bei istorinius įvykius. Su ja susijęs išskirtinio talento karvedys kunigaikštis Konstantinas OstrogiškisOršos mūšio (1514 m.) prieš Maskvą nugalėtojas.

Brastos unija 1596 m. LDK istorinėse žemėse suvienijo Romos katalikus ir stačiatikius. Jie tapo Graikų apeigų katalikais (unitais), turėjo didelę reikšmę Vakarų rusėnų (ukrainiečių, baltarusių) tautinių tapatybių susiformavimui.

Vilniaus širdyje esantis didingas pastatas, išdygęs negailestingai nužudytų kankinių mirties vietoje
© E. Lasio ir J. Kovalčuk nuotr.

Lietuvos sostinė Vilnius nuo seno jungia Rytų ir Vakarų Europą, kur taikiai sugyveno įvairių tautybių ir kultūrų žmonės. Amžiams bėgant, joje susikūrė unikalus ir nepakartojamas vienos iš seniausių Europos sostinių koloritas. Senovinio Vilniaus, kaip Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, padėtis buvo svarbi ir religiniame šalies gyvenime. Vienas iš ryškiausių Vilniaus Senamiesčio architektūros perlų – garsus kadaise tėvų Bazilijonų vienuolyno kompleksas, Vilniuje taip pat žinomas pavadinimu Bazilijonų mūrai.

Pasak legendos, pirmoji nedidelė medinė koplytelė ant Švč. Trejybės kalno, ąžuolų giraitėje buvo pastatyta XIV a. viduryje, pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus nužudymo vietoje LDK kunigaikščio Algirdo žmonos Julijonos iniciatyva. Kankinių palaikai ilgą laiką iki XVII a. vidurio, buvo saugojami šioje bažnyčioje, joje rinkdavosi melstis krikščionys.

Akmeninę Švč. Trejybės bažnyčią su varpine 1514–1516 m. pastatė Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus kaštelionas ir Trakų vaivada, kunigaikštis ir karvedys, žymus Rusios ir Lietuvos giminės atstovas Konstantinas Ostrogiškis (1460–1530 m.), kaip padėką Viešpačiui už pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę garsiajame Oršos mūšyje.

XVII a. pradžioje, po to kai 1596 m. Rusios Bažnyčios Kijevo metropolijos vyskupai dėl tam tikrų aplinkybių sudarė su Romos Sostu Bažnytinę Brastos uniją, Švč. Trejybės cerkvė ir prie jos esantis vienuolynas karaliaus Žygimanto lll Vazos įsakymu buvo perduoti čia įsikūrusiems bazilijonams – vienuoliams, besilaikantiems Šv. Bazilijaus Didžiojo regulos.

Būtent jie daugiausiai prisidėjo prie šios Unijos įgyvendinimo visoje LDK teritorijoje. Kaip žinoma, Unitų Bažnyčios tikintieji unitai – tai krikščionys, besilaikantys bizantiškų apeigų, savo tradicijų ir kalbos bei pripažįstantys Popiežiaus primatą ir katalikybės dogmas.

Vilniaus širdyje esantis didingas pastatas, išdygęs negailestingai nužudytų kankinių mirties vietoje
© E. Lasio ir J. Kovalčuk nuotr.

Vilniaus Švč. Trejybės bazilijonų vienuolyne nuo pat XVII a. pradžios darbavosi iš Volynės kilęs šventasis Juozapatas Kuncevičius, kartu su iš Vilniaus krašto kilusiu Kijevo metropolitu Veljaminu Josifu Rutskiu 1617 m. įsteigęs Švč. Trejybės kongregaciją, dabar pasaulyje žinomą kaip Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – vienintelį įsteigtą Lietuvoje.

Būsimas šventasis Juozapatas nuo 1618 m. buvo Polocko arkivyskupas, uoliai propagavo katalikų ir stačiatikių Bažnyčių uniją. Dėl savo karšto būdo ir veiklos įgijo priešininkų, nepritariančių Unijai tarp stačiatikių. Vizitacijos Vitebske metu 1623 m. lapkričio 12 d. buvo nužudytas sukurstytos minios. 1642 m. popiežius Urbonas VIII paskelbė jį palaimintuoju.

Vilniuje vykusioje iškilmėje dalyvavo karalius Vladislovas Vaza ir karalienė Cecilija. 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju ir Rusios (dabartinės Ukrainos ir Baltarusijos) bei Lenkijos globėju. Popiežius Jonas Paulius II pavadino Šv. Juozapatą „vienybės apaštalu“. Šv. Juozapatas yra pirmasis Rytų (graikų) apeigų katalikų šventasis, jo vardą turi dabartinis tėvų Bazilijonų ordinas. Iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Šv. Kazimieras ir Šv. Juozapatas buvo jos žemėse laikomi svarbiausiais krikščionių šventaisiais. Šv. Juozapato palaikai dabar ilsisi Romoje, Šv. Petro bazilikoje.

XVII–XVIII a. Švč. Trejybės vienuolynas kartu su prie Užupio esančia Kijevo metropolitų rezidencija buvo vienas iš Unitų Bažnyčios vystymosi ir klestėjimo centrų. Tai susiejo Vilnių ir Kijevą ne tik dvasiniais, bet ir politiniais saitais.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1821 m. caro nurodymu, Švč. Trejybės bažnyčia buvo uždaryta, joje įkurta stačiatikių seminarija, tačiau 1919 m. ji buvo perduota katalikiškai Šv. Vincento Pauliečio draugijai. Sovietmečiu bažnyčią vėl uždarė, pavertę statybinių medžiagų bandymų laboratorija.

1991 m. šventovė buvo sugrąžinta unitų (graikų apeigų katalikų) bendruomenei, o 1994 m. ją pradėjo globoti šioje vietoje po 150 metų atsikūręs Šv. Juozapato bazilijonų ordinas. Šiandien Švč. Trejybės bažnyčios vartai visada atverti norintiems atgaivinti savo dvasines vertybes, sugrįžti prie senų šaltinių bei prisiliesti prie Viduramžių Europos paslapčių.

Vienuolyno ir bažnyčios architektūros ansamblis pradėtas statyti dar Konstantino Ostrogiškio laikais. Liko išsaugotas 1514 m. pastatytos mūrinės cerkvės pirminis planas ir halinė aštuonių piliorių vidinė erdvė. Po 1760 m. gaisro, vadovaujant architektui Jonui Kristupui Glaubicui, šventovė pailginta, Vakarų ir Rytų fasadų kampuose pastatyti bokšteliai (išlikusi tik viena autentiška, dabar restauruota jų pora Rytų fasade), padidinti langai, sukurti puošnūs įėjimo į vienuolyną Bazilijonų vartai.

Vilniaus širdyje esantis didingas pastatas, išdygęs negailestingai nužudytų kankinių mirties vietoje
© E. Lasio ir J. Kovalčuk nuotr.

Akmeninės šventyklos frontone išliko freskos su Vilniaus kankinių atvaizdais ir ketaus plokštė, skelbianti, kad šioje vietoje mirė šventieji kankiniai Antanas, Jonas ir Eustachijus. Šventyklos kompleksas apima Švč. Trejybės bažnyčią ir tris koplyčias: Švč. Dievo Motinos Apsilankymo, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo ir Apaštalo Luko, kur, pasak padavimo, meldėsi ir žmones gydė Šventasis Juozapatas.

Priešais šventyklą vienuolyno patalpose dabar veikia ISM Valdybos ir ekonomikos universitetas, sujungtas su viešbučio skirto piligrimams kompleksu. XVIII a. čia buvo vienuolių celės. Šalia yra garsi Konrado celė, liudijanti žinomo poeto Adomo Mickevičiaus patirtus išgyvenimus.

Švč. Trejybės bažnyčioje palaidoti garsūs žmonės: Švč. Dievo Motinos Apsilankymo koplyčioje, prabangiame italų meistrų marmuro sarkofage 1527 m. palaidotas statytojas, žymios LDK Tiškevičių giminės atstovas Jonušas Skuminas Tiškevičius kartu su savo žmona Barbora, kilusia iš Naruševičių gimines; centrinėje dalyje yra Vilniaus burmistro Afanasijaus Bragos ir jo sūnaus Antonijaus kapas su užrašu kirilica, datuotu 1576 m.; kairėje pusėje – vienuolių seserų Jelenskių kapas (1758 m.) su užrašu lenkų kalba.

Šventyklos rūsyje nuo XVIII a. ilsisi Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritų palaikai. Vienuolynas šiandien, kaip ir XVII a., priklauso Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Pagal vienuolių bazilijonų regulą, Švč. Trejybės bažnyčioje kiekvieną dieną vyksta pamaldos: žiemą – restauruotoje Švč. Dievo Motinos Apsilankymo koplyčioje, vasarą – pačioje bažnyčioje, prieš pagrindini altorių, kur kadaise, prieš amžius stovėjo medinė koplyčia.

Pamaldose dalyvauja ne tik Vilniaus, bet ir kitų vietovių tikintieji, nes Švč. Trejybės bažnyčia yra vienintelis dvasinio gyvenimo centras, padedantis išsaugoti savo tradicijas ir kultūrą visos Lietuvos Rytų apeigų katalikams. Pamaldos, kaip senovėje, vyksta gimtąja tikinčiųjų kalba – ukrainiečių. Švč. Trejybės bažnyčios parapija turi dvi titulines šventes – Sėkminių (Švč. Trejybės) dieną ir lapkričio 12, Šv. Juozapato dangun iškeliavimo dieną.

Nagrinėjant Baziljonų ordino istoriją Lietuvoje ir Ukrainoje jau įvyko virš 10 tarptautinių mokslinių konferencijų, kurias organizavo Lietuvos ir Ukrainos istorikų asociacija bei įvairių šalių mokslininkai. Beje, šių vienuolių vardą vieninteliai įmažino Žemaitijos gyventojai, pasivadinę savo vietovę (Padubysį, netoli Šiaulių) vienuolių vardu (Bazilionai) kaip padėką už švietėjišką ir dvasinį jų darbą šiame krašte XVIII a.

Šiandien Šv. Juozapato bazilijonų vienuolyną ir Švč. Trejybės parapiją remia pats Bazilijonų ordinas, bažnytinės organizacijos. Reikšmingos paramos sulaukiama ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Būtent Lietuvos valdžios, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dėka nuo griūties buvo išgelbėta bažnyčios Šv. Luko koplyčia, restauruoti visi bažnyčios stogai, du bokšteliai, Šiaurinė siena; darbai tęsiami ir toliau.

Didingą Lietuvos istoriją liudijančių Šv. Juozapato iškilmių (lapkričio 12 d.) metu Šventojo Sosto iniciatyva bus paskelbti Jubiliejiniai metai, skirti pažymėti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įkūrimo 400 metų jubiliejų, kurie truks iki 2017 m. lapkričio 26 d. Šie Jubiliejiniai metai bus puiki proga giliau pažinti istorinę ir Lietuvos tapatybei iki šiol reikšmingą unitų bendruomenę.

Naudingos nuorodos lankytojams:

Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčią (Aušros Vartų g. 7B) aplankyti galite kasdien 7–19 val. Papildoma informacija el. paštu: ukr.baznycia@gmail.com, tel. 8 5 2122578, mob. 8 659 34432.

• Šių metų lapkričio 12 d., šeštadienį Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje vyks Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vieno iš įkūrėjų ir globėjo Šv. Juozapato (Kuncevičiaus), arkivyskupo, kankinio (1580–1623 m.) iškilmės. Kartu bus švenčiamas šios Bažnyčios sugrąžinimo ir dvasinio gyvenimo joje atnaujinimo 25–metis. Šią dieną bus paskelbti ir Bazilijonų vienuolių ordino jubiliejiniai 400 metai (1617–2017 m.).

Iškilmės prasidės 10 val. malda prie Šv. Juozapato relikvijų, 10.30 val. bus aukojamos Šv. Mišios, kurias koncelebruos graikų apeigų katalikų vyskupas Irinėj Bilyk (Roma) kartu su Vilniaus arkivyskupu Metropolitu Gintaru Grušu, apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivyskupu Pedro Lopez Quintana, tėvų bazilijonų provincijos Ukrainoje protoigumenu tėvu Joanu Školik ir kunigais iš Lietuvos, Ukrainos bei Lenkijos. Liturgija vyks ukrainiečių kalba.

• Greta unitų bažnyčios rasite vienuolyno celę, vadinamą A. Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu, kurioje kalėjo poetas (Aušros Vartų g. 7A). Joje kasdien nuo 10 iki 17 val. galite apžiūrėti dvi originalias ekspozicijas.

Viena yra įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje fotostenduose pateikta informacija apie A. Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir filaretų bylą. Dabartinė Konrado celės ekpozicija simboliškai žymi tarpukariu nemaža diskusijų kėlusios Konrado celės vietą.

Žinoma, kad bazilijonų vienuolyne, tuo metu paverstame kalėjimu, A. Mickevičius kalėjo 1823–1824 m. Papirkę sargybinius, naktimis poeto kameroje rinkdavosi bičiuliai filomatai. A. Mickevičius vėliau aprašė šiuos įvykius 1832 m. sukurtos poemos „Vėlinės“ III dalyje. Detalesnė informacija internetinėje svetainėje.

Aušros Vartai (Aušros Vartų g. 12, I-VII 6–19 val., 8 5 212 3513) šiais laikais mums asocijuojasi su maldos namais. Visgi prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, pirmiausiai jie būdavo siejami su miesto gynybine siena, mat Aušros Vartai yra vieninteliai išlikę iš dešimties gynybinės sienos vartų.

XVI a. pr. gresiant totorių puolimui, buvo pastatyta gynybinė siena su vartais (fortifikatorius ir architektas Mykolas Enkingeris (XVI a. I p.). Apie gynybinę Aušros vartų funkciją jų išorėje gerai matomos šaudymo angos. Anksčiau šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus.

Vilniaus širdyje esantis didingas pastatas, išdygęs negailestingai nužudytų kankinių mirties vietoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

XVII a. prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas – vienas iš įžymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Nutapytą specialiai šiai koplyčiai XVII a. pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai bei unitai. Stebuklingasis paveikslas yra žinomas visame pasaulyje.

• Apžiūrėkite šalia Aušros vartų prisišliejusią ankstyvojo baroko Vilniaus Šv. Teresės bažnyčią (Aušros Vartų g. 12, kasdien 7–12 val., 16–19.15 val., 8 5 2123513). Kartu su basųjų karmelitų vienuolynu ji sudaro ansamblį, kuris yra paskelbtas nacionaliniu kultūros paminklu. Gavę sklypą prie Medininkų vartų ir miesto gynybinės sienos, vienuoliai karmelitai pastatė vienuolyną (1621–1624 m.).

Vėliau savo lėšomis Lietuvos didysis iždininkas, pakancleris Steponas Pacas vienuoliams pastatė mūrinę bažnyčią (1635–1650 m.). Ją projektavo italų karališkieji architektai – Constante Tencalla ir Giovanni Battista Gisleni.

1654 m. Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius pašventino Šv. Teresės bažnyčią. Vėlyvojo baroko laikotarpiu pristatytoje Pociejų koplyčioje palaidotas Mykolas Pociejus (1774–1846 m.). Dabartinis bažnyčios interjeras sukurtas XVIII a. antroje pusėje. 1760–1764 m. Šv. Teresės gyvenimą ir veiklą vaizduojančias freskas nutapė Vilniaus dailininkas Motiejus Sluščianskis.

• Užsukite į Vilniaus Šventosios Dvasios cerkvę (Aušros Vartų g. 10, I–VII 10–17 val., tel. 8 5 2127765) – vienintelius stačiatikių maldos namus Lietuvoje, pastatytus pagal barokinės bažnyčios lotyniškojo kryžiaus planą.

Privilegiją mūrinei cerkvei statyti suteikė Lietuvos-Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Cerkvės interjerą puošia lipdiniai ir skulptūros iš stiuko. Vyrų ir moterų vienuolynai prie cerkvės – vieninteliai šiandien Lietuvoje veikiantys stačiatikių vienuolynai. Šalia cerkvės jau XVI a. pabaigoje buvo vienuolynas, mokykla ir spaustuvė. Po 1749 m. gaisro ją rekonstravo vienas Vilniaus baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas.

• Meninio įkvėpimo suteiks pasivaikščiojimas po XVI a. Bazilijonų vienuolyno ansamblyje įsikūrusios galerijos „Arka“ parodas (Aušros Vartų g. 7, II–V nuo 12 iki 19 val., VI nuo 12 iki 16 val., tel. 8 5 2121319). Ši dailės galerija – viena iš keturių galerijų Vilniuje, priklausančių Lietuvos dailininkų sąjungai. Apie veikiančias parodas galite sužinoti čia.

• Ar žinote, kad Vilniaus gynybinės sienos Bastėja – originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys (Bokšto g. 20 / Subačiaus g. 18, III–VII 10–18 val., 8 5 2612149)? Ši Vilniaus gynybinės sistemos dalis taip pat vadinama „barbakanu“.

Vilniaus širdyje esantis didingas pastatas, išdygęs negailestingai nužudytų kankinių mirties vietoje
© V.Kandroto nuotr.

Ją sudaro bokštas, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu. Bastėją XVII a. pirmojoje pusėje pastatė karo inžinierius, vokietis Fridrichas Getkantas. Ji stipriai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Maskva. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu čia buvo įkurti vokiečių kariuomenės ginklų sandėliai. Nuo Bastėjos terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį.

Daugiau lankytinų objektų bei maršrutų jums gali pasiūlyti Vilniaus turizmo informacijos centras, tel. 8 5 262 9660, tic@vilnius.lt.

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.


3