×

Ne tik krepšinis ir cepelinai: vieta, kur atgimsta „smetoniškoji“ Lietuva

12. rugpjūčio 2016 , Mindaugas Kazimieraitis
Užugirio dvaras © D.Zimblienės nuotr.

„Įspūdis be galo didelis. Buvau prieš trejus metus, kai čia buvo apgriuvę viskas. Praktiškai grindų nebuvo, langai laba prasti. Ir matėsi, kad šis pastatas labai apleistas. (...) Buvo labai gaila,“ – prisiminė prezidentė.

Šalies vadovė Užugirio dvarą, esantį Ukmergės rajone, vadina ypatinga vertybe. „Šį dvarą padovanojo prezidentui visi Lietuvos žmonės. Jie rinko po penkis litus, ir 1934 m. padovanojo šį dvarą savo prezidentui. Tai jis turi žmonių dovanos galią. Visos Lietuvos dovanos galią“, - 2014 metais vasario mėnesį atidarydama visuomenei Užugirio dvarą, kurį Tauta padovanojo prezidentui A. Smetonai, kalbėjo D. Grybauskaitė.

Retas paveldo objekto yra taip gražiai Tautos rinkto prezidento pagerbiamas. Tačiau šis pagerbimas, matyt, atskleidžia pačios Prezidentės asmeninį rūpestį dėl šio dvaro atstatymo.

Užugirio dvaras
Užugirio dvaras
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

Be abejonės, A. Smetonos prezidentavimas yra Lietuvos prezidentinis paveldas. Tą labai gerai supranta dabartinė mūsų Respublikos prezidentė, kuri ir prisiima pareigą šį paveldą puoselėti. Įsidėmėkime: Lietuvos prezidentinis paveldas yra Lietuvos kultūros paveldo sudedamoji dalis. Užugirio dvaro pastatas, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, yra neatsiejamas nuo jo sukūrimo ir tuo pačiu atstatymo priežasties. Nes Tautos išrinkta prezidentė yra įpareigota puoselėti Tautos dovaną Lietuvos prezidentui. Nes Lietuvos Respublikos prezidentas tęsia institucijos, kuri tuo pačiu reprezentuoja ir Lietuvos Respublikos tęstinumą ir galią, tradiciją.

Nemanykite, kad čia panegirika. Tai – vertinimas, kylantis iš brandžios pilietinės savimonės. Nes Prezidento institucija vertintina kaip valstybingumo tęstinumo ir garbingumo įkūnijimas. Lietuvos prezidentinis paveldas, kuriuo rūpinasi dabartinė šalies vadovė (ką taip pat įrodo ir neseniai Prezidentūros prieigose įkurtas Valstybės pažinimo centras), yra mūsų pilietiškumo tapatumo simbolis, kuriuo mes, piliečiai, didžiuojamės.

Užugirio dvaras
© D.Zimblienės nuotr.

Šio vertinimo šviesoje įdomiai skleidžiasi prezidentinis Užugirio dvaro paveldo reikšmės įvertinimas: „Visos Lietuvos dovanos galia“. Suprasti šiuos žodžius eiliniam piliečiui nėra lengva. Kadangi piliečiai stipriai prisidėjo prie šio dvaro žemių nupirkimo ir pastato pastatymo, aišku, kad dvaras yra Tautos dovana – simbolis. Dalį resursų sukaupė pats A. Smetona. Net banko paskolą ėmė, matyt, Prezidentui rūpėjo solidus rezultatas. Tačiau ką reiškia „dovanos galia“? Kaip pastatas gali įkūnyti „galią“? Ar Užugirių dvaras yra apgaubtas kažkokių magiškų galių? Ne. Žemiškoji galia yra išmatuojama įtakos, kurią įgyja žmogus, mastu.

Suprantama, kad amžinatilsis A. Smetona valdžios nebeturi. Tačiau Antano Smetonos vardas, be abejonės, išlaiko tam tikrą simbolinės įtakos mūsų pilietinei savimonei mastą. Mes, Lietuvos piliečiai, iki šiol vertiname „smetoninėje“ Lietuvoje sukurtą gerbūvį. Mes esame įsitikinę, kad, jeigu ne okupacija, gerbūvio lygiu būtume seniai aplenkę Suomiją. Ūkininkai kėlė žemės derlingumą, sparčiai plėtojosi pramonė, litas buvo stiprus ir t. t. Na ir kas, kad tautininkams, anuomet kovojusiems prieš socialistinę šmėklą, teko išlaikyti valdžią nedemokratinėmis priemonėmis.

Užugirio dvaras
Užugirio dvaro aplinka
© D.Zimblienės nuotr.

Mūsų istorinė savimonė garbsto tarpukario Lietuvą kaip stiprią valstybę. O Antanas Smetona, kuris net 15 iš 22 Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo metų išbuvo prezidentu, yra vardas, šiandien simbolizuojantis tą XX amžiuje sukurtą gerovės valstybę. Mes tuo tikime. Ir tik vienintelę kliaudą savo savimonėje atrandame prieš „smetonišką“ Lietuvą. Jeigu tik būtume drįsę pasipriešinti okupantui ... kaip drąsūs ir sumanūs suomiai.

Iš tiesų, Tautos dovana Prezidentui A. Smetonai Užugirio dvaro pavidalu atspindi tarpukario Prezidento asmenybės įtakos mastą. Tai yra – „smetoniškumo“ vertinimas visuomenėje yra lygus Užugirio dvaro simbolio aktualios galios mastui.

Galbūt Ukmergės krašto žmonės sudėtingais svarstymais apie šiuolaikinę tarpukario simbolių galią visai nesivadovavo. Jie tiesiog puoselėjo jiems brangaus krašto paveldą ir ėmėsi atstatinėti prezidentiniu išskirtinumu dvelkiantį Užugirio dvarą. Deja, sunkiai sekėsi. Ir čia darbo ėmėsi dabartinė Lietuvos Prezidentė, o su šiuo darbu pasireiškė ir aktualioji Prezidento institucijoje įkūnyta Tautos valia: Antanui Smetonai lemta gyvuoti ir toliau kaip tarpukario valstybės gerovės simboliui. Būtent tokią lemtį nulėmė Lietuvos Prezidentė Tautos dovanota galia, kuri aktualizuoja tarpukaryje savo Prezidentui Tautos įteiktos dovanos galią.

Užugirio dvaras
© D. Vyto nuotr.

Užugirio dvaras yra pirmiausia Lietuvos prezidento instituto ir kartu valstybės tęstinumo simbolis. Tai – valstybės galios simbolis ir, pastato kilmės dėka, vienetinis tokios kilmės kultūros paveldo objektas Lietuvoje. Džiugu, kad simbolis šiandien stiprina įtaką, o vietiniai politikai šio simbolio galią atsakingai puoselėja.

Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas:

„Prireikė aštuonerių metų, kad A. Smetonos dvaras Užugiryje būtų prikeltas antram gyvenimui. Nueitas tikrai ilgas kelias – nuo apleistų ir pamirštų pastatų iki šių dienų, mums pavyko įrodyti, kad šis objektas yra svarbus valstybei. Tam prireikė ir aukščiausios šalies valdžios – Prezidentės Dalios Grybauskaitės pagalbos. Džiaugiamės, kad šią nuostabią ir istoriškai svarbią vietą pavyko išsaugoti nuo privatizavimo, išdalinimo ar išskaidymo.

Mes norime čia turėti tautinį, patriotinį centrą visai Lietuvai ir išeivijai, kad kiekvienas čia atvykęs galėtų prisiliesti prie mūsų valstybės ištakų, pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos likimo. Edukacine prasme tai turėtų būti svarbu visiems, ypač moksleiviams ir jaunimui. Tik atsigręžę į savo šaknis, praeitį būsime stiprūs.“

Telieka palinkėti, kad šie žodžiai išsipildytų nacionaliniu mastu. Juk tokia ir yra nacionalinių simbolių priedermė.

Užugirio dvaras
© D. Vyto nuotr.

Kartu šis svarstymas ir vėl primena šio straipsnių ciklų tikslą: kultūros paveldo objektuose įkūnytos lietuviškosios tapatybės aktualizavimas. Lietuvybė yra mūsų aktualus, kasdien išgyvenamas tapatumas, kuris skleidžiasi mumyse kaip mūsų pilietiškumui vertę suteikiantis simbolis. Esu lietuvis ne tik dėl to, kad myliu krepšinį, Rūtą ir cepelinus. Lietuvybė yra bendrabūvis, kuriame tarpsta per amžius „įkrauta“ savita ir sava pasaulėjauta, įstabi kalba, laiką bei erdvę pranokstantys tapatybiniai ryšiai ir t. t. Todėl lietuvybė savo grynuoju pavidalu ir yra simbolis, kurio nuolat ieškome, kurį nuolat lyg perlą iš amžių glūdumos į savimonės šviesą traukiame.

Lietuvybė yra mūsų aktualus, kasdien išgyvenamas tapatumas, kuris skleidžiasi mumyse kaip mūsų pilietiškumui vertę suteikiantis simbolis. Esu lietuvis ne tik dėl to, kad myliu krepšinį, Rūtą ir cepelinus. Lietuvybė yra bendrabūvis, kuriame tarpsta per amžius „įkrauta“ savita ir sava pasaulėjauta, įstabi kalba, laiką bei erdvę pranokstantys tapatybiniai ryšiai ir t. t. Todėl lietuvybė savo grynuoju pavidalu ir yra simbolis, kurio nuolat ieškome, kurį nuolat lyg perlą iš amžių glūdumos į savimonės šviesą traukiame.
Mindaugas Kazimieraitis

Taip, architektūrinės pastato vertės prasme Užugiriai nesilygina su Tiškevičių statytais itališko neorenesanso ar romantinės neogotikos dvarais. Visgi simbolio galia pranoksta architektūroje įkūnijamą grožį. Štai kol kas neatsirado savinininko, kuris krauju, turtu ir visa turima galia stotų už nuostabius Lentvario dvaro rūmus su genijaus įkvėptu parku. Kodėl? Todėl, kad pastatas nėra taip „įsimbolintas“, kad įbūtintų kažkieno tapatinimosi su šiuo Tiškevičių dvaru poreikį.

„Tuštybių mugės“ tipo pastanga, būdingai, tvarumo egzamino neišlaikė. Tad kol kas dvaras menksta kartu su dabartinių šeimininkų menku įgalumu šį dvarą prikelti kaip Tiškevičių meilės savam kraštui ir galios pastarąjį kuriant simbolį. Ir visgi neabejoju, kad šis dvaras prisikels kartu su visu nuosekliai prisikeliančiu Tiškevičių paveldu Lietuvoje. Juk įkvepiančių pavyzdžių jau apstu: Palangos, Užutrakio, Kretingos, Raudondvario dvarai...

Užugirio dvaras
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

Nusišvietę A. Smetonos ir Užugirio dvaro simbolio galios kilmę, dabar gi atidžiau pažvelkime iš kokio molio šis simbolis drėbtas.

Jeigu Antrosios Lietuvos Respublikos Prezidentė atsirėmė į Pirmosios Respublikos galios simbolį, tai pastarosios simbolis buvo pastatytas ant LDK žemės ne tik simboline, bet ir tikrąja šio žodžio prasme.

Užugirio dvaro žemės buvo suformuotos Taujėnų dvaro valdose buvusio Lėnų palivarko pagrindu. Paskutinis Lėnų palivarko savininkas iki 1922 metais pradėtos vykdyti žemės reformos, kuri „parėdijo“ šio palivarko išskaidymą ir išdalijimą, buvo pats Taujėnų dvaro savininkas kunigaikštis Konstantinas Radvila. Būtent išdalintas Lėnų palivarko žemes Tautininkų įsteigtas komitetas bei pats Antanas Smetona ir supirko.

Užugiriai – Radvilų valdos pagrindu suformuota Tautos dovana savo Prezidentui pastarojo jubiliejaus proga!

Užugirio dvaras
Užugirio dvaras prieš renovaciją
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

Simboliškai skamba, ar ne? Konstantinas Radvila – paskutinysis Lietuvoje gyvenęs Radvila iš Nesvyžiaus šakos – Prezidento Antano Smetonos kaimynas. Ir, pamanyk, koks atsitiktinumas!

Manau, kad tai tikrai ne atsitiktinumas, o sąmoningas paties A. Smetonos pasirinkimas ir įžvalgus kolegų tautininkų nukreipimas. Iškilus Lietuvos prezidentas kruopščiai kūrė Respublikos tęstinumo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštystę simbolį. Juk laisvė visada reiškia savivertės atgavimą. Kodėl ir dabar neturėtume įsisavinti LDK lietuvių mums sukauptą simbolinę LIETUVIO savivertę? Štai todėl ir leidžiamės į nacionalines paieškas pačiais įvairiausiais būdais.

Net architektūrinė Užugirio dvaro vertė liudija šio simbolio galią.

Užugirio dvaras
Užugirio dvaras
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

Iš Ukmergės kraštotyros muziejaus medžiagos:

„Pastatą projektavo ir statybai vadovavo inžinierius Feliksas Vizbaras. Dviejų aukštų mūrinis namas pritaikytas visai Smetonų šeimai. Tai vienas unikalių prieškarinės funkcionalistinės architektūros statinių, kuriuos vertina ne tik architektai, bet ir meno tyrinėtojai. Pasak menotyrininkų, dviaukščio pastato fasadas su trikampiu frontonu ir kolonų remiamu balkonu virš centrinio įėjimo, primena apylinkėje paplitusius neoklasicizmo dvaro rūmus, tačiau tik F. Vizbaras savo statinį suvokė, kaip ,,tautinio stiliaus“ pavyzdį, kuriam buvo taikyti modernistinės architektūros principai – daugiau erdvės ir šviesos, aiškus patalpų suskirstymas, nereikalingų ,,pagražinimų“ vengimas, taikytas ,,lietuvio būdui“, būdingas ,,aiškaus namo išplanavimas“.

Tarpukariu gabiausi architektai, baigę mokslus užsienyje, ištisais kvartalais modernizavo Laikinosios sostinės architektūrą, kuri šiandien puikuojasi ,,Tarpukario Europos modernizmo“ kataloguose užsienyje. Modernioji architektūra davė valią fantazijai, rėmėsi kompozicija ir architekto talentu, nebevaržė griežtos taisyklės. Šiam stiliui būdingos švarios, elementais neperkrautos plokštumos, būdingi kampiniai ar lenkti langai, tai buvo šviesi, pozityvi, emociškai gaivi, optimistinė architektūra, kurios principai buvo pritaikyti ne tik didmiestyje, bet ir periferijoje.“

Kokią prasmę galėtume įžvelgti architektūrinėje Užugirio dvaro kilmės istorijoje? Apibendrintai tariant, Užugirio dvaras yra neoklasicistinis modernaus funkcionalumo pavyzdys – architektūriškai „lietuvio būdą“ atspindintis statinys.

O dabar pabandysiu taikyti į pačią šio simbolio esmę: ar ne tokie mes, lietuviai, galėjome ir vis galime tapti klasikinės kilnios europinės ir lietuviškos savasties šiuolaikiški „įpraktintojai“!

Kitaip tariant, šaknimis lietuvybėje ir Europos tapatume, darbščiai ir tvariai kuriantys bendrabūvio gerovę.

Tikiu, kad posovietiniui įšalui atslūgstant, iš amžiais tapačios Lietuvos žemės jau kyla savasties grynuoliai. Lai Užugirių dvaro simbolis savo galia jas palaiko ir augina.

Naudingos nuorodos:

• Užugirio krašto muziejinį kompleksą sudaro A. Smetonos gimtosios sodybos pamatai, 1935 m. prezidento statyta mokykla, kurioje nuo 2003 m. įkurtas Užugirio krašto muziejus ir Užugirio dvaras su žeme. Užugirio dvare įrengta išskirtinė ekspozicija, skirta Prezidentui Antanui Smetonai ir jo šeimai.

• Apsilankykite Užugirio krašto muziejuje (A. Smetonos g. 20, Užulėnio k., Taujėnų sen., Ukmergės r.) įrengtą tarpukario mokyklos klasę! Vaikai gali pasėdėti „smetoniškame“ suole, plunksna rašyti „smetoniškame“ sąsiuvinyje. Vykdomi edukaciniai užsiėmimai: „Slapta mokykla“, „Lietuvių kalba“, „Istorija“, „Gamta“, apie partizaninio judėjimo laikotarpiu Užugirio apylinkėse aktyviai veikusius partizanų Danieliaus Vaitelio-Briedžio ir Juozo Krikštaponio būrius. Lankomos jų stovyklavietės.

Užugirio dvaras
Užugirio muziejaus eksponatai
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

• Šalia Užugirio krašto muziejaus pagalbinėse patalpose įrengtas ir atidarytas Edukacijų centras, kuriame vykdomos edukacinės ekspozicijos – „Duonos kelias“, „Lino kelias“, kepami šakočiai, smetoniški blynai. Užugirį šiuo metu populiarina „Duonos kelio“ edukacinė programa. Senųjų amatų centre lankytojai dalyvauja etnografinio pobūdžio renginiuose, iš arčiau susipažįsta su šio krašto istorija, tradicijomis, papročiais, kulinariniu paveldu.

Užugirio dvaras
Senųjų amatų centras
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

Edukacija „Lino kelias” – lankytojams pasakojama, koks ilgas „lino kelias“ – kaip sėjama, auginama, prižiūrima, kaip linas apdorojamas po jo nupjovimo iki virvės ir siūlo. Supažindinama su lino auginimo ir apdorojimo rakandais. Prie muziejaus yra daržas, kuriame pasėtos mūsų kraštui būdingos daržovės. Pačiame Užugirio muziejuje yra įkurta įdomi etnografinė ekspozicija.

• Rugpjūčio 13 d., šeštadienį, Užugirio dvare tradiciškai vyks Smetoninių šventė ─ taip pažymima prezidento Antano Smetonos gimimo diena (1874 m. rugpjūčio 10 d. – 1944 m. sausio 9 d). Šventės programa: http://www.smetonines.lt/programa/

Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo A. Smetonos gimtadienis buvo paminėtas 1989 m. rugpjūčio 12 d. Nuo 1990 m. šventė pradedama šv. Mišiomis Lėno bažnyčioje, vėliau iškilminga procesija sustoja prie A. Smetonos gimtosios sodybos pamatų, pakeliama Prezidento vėliava. Šventė buvo tęsiama prie mokyklos Užulėnyje, vėliau – prie dvaro. 1999 m. į šventę buvo iš JAV atvykęs Prezidento anūkas Antanas Smetona. Vėlesniais metais organizuotos istorinės konferencijos, bėgimai.

Užugirio dvaras (A. Pėšinos nuotr.)
Užugirio dvaras (A. Pėšinos nuotr.)
© Ukmergės Kraštotyros muziejaus nuotr.

• Vasaros pradžioje dvaro teritorijoje, viename iš išlikusių senųjų pastatų, duris atvėrė naujas jaukus viešbutis – restoranas „A. Smetonos šeimos rezidencija“ (Dvaro g. 3, Užugiris, Ukmergės raj.). Restorano komanda patiekalus ruošia iš šviežių, pas greta įsikūrusius ūkininkus augintų produktų. A. Smetonos dvaras – puiki vieta konferencijoms, seminarams, renginiams. Dvaro pastato pirmajame aukšte yra dvi salės su atskirais įėjimais, kurios talpina po 60 dalyvių. Dvaro kieme gali sutilpti apie 1000, o jei prie stalų – apie 500-700 žmonių. Daugiau informacijos: www.smetonosrezidencija.lt, +370 614 44962.

• Lėno kaime, kitoje ežero pusėje, apžiūrėkite Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. Šv. Antanas laikomas Paduvos miesto, moterų, sužadėtinių globėju. Katalikai tiki, jog jis gelbsti nuo ligų. Jo pagalbos šaukiamasi ir ką nors pametus. 1923–1924 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia, kurią daugiausiai parėmė prezidentas Antanas Smetona, kilęs iš šios apylinkės. Jo lėšomis buvo įrengtas didysis altorius, kuriame įmontuotas dailininko Jono Juozo Burbos pieštas šv. Antano paveikslas.

• Užsukite į vieną iš seniausių Lietuvoje renesanso stiliaus rezidencijų. Pietiniame Siesikų ežero krante, dabar Daugailių kaime, esantys Siesikų dvaro rūmai statyti XVI a. pradžioje. Siesikų dvaro įkūrėju laikomas Gabrielis Daumantas – Siesickis. Jis išsiuntė savo sūnų mokytis į Vakarų Europą, iš kur šis, sakoma, parvežęs ne tik naujausias architektūros madas, bet ir geriausius statybų meistrus.

Staigmena laukia ir pilies viduje – didžiojoje menėje atrasti sieninės tapybos fragmentai. Smagu tikėti, kad dvi pagrindinės kompozicijos buvo nupieštos pagal Ovidijaus „Metamorfozių“ iliustracijas. Kodėl čia pavaizduoti būtent šitie graikų mitai? Ar tikrai viskas suprojektuota taip, kad ši menė buvo ir observatorija, kurioje lygiadieniais besileidžiančios saulės spinduliai apšviečia tam tikras sienų piešinių vietas? Pilies šeimininkas Audrys Matulaitis – puikus pasakotojas. Dėl ekskursijos reikia tartis iš anksto tel. +370 612 94091.

• Rekomenduojame aplankyti Didžiosios kovos apygardos partizanų parką, esantį Kadrėnų kaime, Ukmergės rajone. Prie Mūšios įrengto tvenkinio įsikūręs parkas užima beveik 70 ha teritoriją. Jis dar vadinamas Svarinsko vardu – monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925–2014) garbei, kuris gimė šiame kaime. Kunigas parką įkūrė 1996 m., čia pastatyti Kančios kelią žymintys ir partizanų atminimą įamžinantys kryžiai, iškasti tvenkiniai, įrengtos poilsinės su suolais.

• Pasivaikščiokite Veprių meteoritinio kraterio pažintiniu taku (www.krateris.eu). Tai ─ gausybė gamtos objektų, Veprių kalvarijos, galimybės keliauti dviračiais, šiaurietiško ėjimo lazdomis.

Juros periode, prieš 165 mln. metų šiose vietose žaliavo asiūkliai, paparčiai, ginkmedžiai ir plikasėkliai augalai. Labai tikėtina, kad po pievas ir miškus klaidžiojo dinozaurai. Vyravo šiltas jūrinis klimatas. Tuo metu dabartinės Veprių seniūnijos teritorijoje nukrito 320 m diametro meteoritas ir išmušė virš 550 m gylio ir 8 km diametro kraterį. Šiuo metu krateris yra palaidotas po kvartero nuosėdų sluoksniu. Virš kraterio šiaurės rytinio pakraščio yra įsikūręs Veprių miestelis ( Ukmergės raj.).

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metuir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

www.DELFI.lt
5