×

Įstabi vieta Kėdainiuose: nesunaikino Napoleono kariai, bet negailestingai išdarkė sovietai

04. lapkričio 2016 , Projektas „Žvilgsnis į Lietuvą“
Evangelikų reformatų bažnyčios vidus tarpukariu © Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

Pastaraisiais metais LDK kunigaikščiai Radvilos, jų darbai Lietuvos valstybės ir Europos kultūros labui susilaukia vis didesnio susidomėjimo.

Radvilų giminė buvo itin plati, joje buvo dvi katalikiškos (Nesvyžiaus) ir protestantiškos (Biržų –Dubingių) šakos. Pastarosios šakos „Radvilų miestas“ Kėdainiai – vienas iš unikaliausių miestų ilgoje LDK istorijoje. Šimtmečiais Radvilų puoselėjami Kėdainiai tapo išskirtine daugiakultūre protestantiška sala katalikiškoje LDK.

Kėdainiuose Radvilas mena viena iš seniausių protestantiškų bažnyčių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Ši bažnyčia išlieka ir kaip autentiškiausia Radvilų paveldo liudininkė: joje įrengtas miesto savininkų ir mecenatų kunigaikščių Radvilų mauzoliejus.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią pakilioje Didžiosios Rinkos aikštės vietoje 1631 m. įkūrė Kristupas II Radvila. Tačiau statybų pabaigos kunigaikštis nesulaukė, mirė 1640 m. statyboms įpusėjus. Statyti bažnyčią 1652 m. užbaigė jo sūnus Jonušas Radvila.

XVII–XVIII a. Kėdainiai buvo evangelikų reformatų bažnyčios Žemaitijos distrikto centras, o šie maldos namai buvo pagrindinė distrikto bažnyčia. Joje vykdavo Žemaitijos evangelikų reformatų bažnytiniai sinodai.

Įstabi vieta Kėdainiuose: nesunaikino Napoleono kariai, bet negailestingai išdarkė sovietai
© V. Bečelio nuotr.

Reformatai šventovę vadino katedra, kadangi ji buvo didžiausia ir svarbiausia visoje Žemaitijoje. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia mena ir žemaičių reformatų sesijas, joje posėdžiaudavusius vyriausiuosius kunigus vadinamus superintendentais. Joje būdavo sprendžiami reformatams aktualūs dvasinio ir pasaulietinio gyvenimo klausimai, derinami santykiai su kitomis konfesijomis ir valstybinėmis institucijomis.

Žmonės katedra šventovę vadino ir dėl jos architektūros – monumentali, santūrių renesansinių formų, vienos navos, dailių proporcijų ir ramaus silueto. Aukštus pastato fasadus skaido gilios nišos, piliastrai ir dideli arkiniai langai. Grakštūs jos bokštai liudija jos iškilumą ir dvasinę svarbą miestui.

Bažnyčios interjeras – erdvus, santūrus ir skoningas. Bažnyčioje nebuvo nei puošnių altorių, nei šventųjų paveikslų, nei barokinėms katalikų šventovėms būdingos puošybos. Altorių sudarė prie rytinės sienos stovėjęs Dievo stalas ir ant jo padėta 1563 m. Lietuvos Brastoje išleista Biblija. Už Dievo stalo stovėjo kryžius, už jo – ant sienos nupieštas lotyniškas užrašas „Soli Deo Gloria“ („Vienam Dievui – Garbė“).

Reikšminga bažnytinį ir socialinį bažnyčios statusą liudijanti interjero detalė – kunigų ložė ir kunigaikščių Radvilų sostas. Po bažnyčia išmūrytose devyniose skliautuotose kriptose buvo laidojami kunigaikščių Radvilų ir garbingų bendruomenės narių palaikai.

Įstabi vieta Kėdainiuose: nesunaikino Napoleono kariai, bet negailestingai išdarkė sovietai
© V. Bečelio nuotr.

Pastatas iki šių dienų išlaikė beveik pirmykštes formas, tik stogas ir kampiniai bokštai pažeminti. Tai padaryta XIX a. pabaigoje, vėtrai ir žaibui nuvertus centrinį bei vieną kampinį bokštus. Pažeminus kitus bokštus ir stogą viršutinė pastato dalis buvo priderinta prie 1740 m. pastatyto barokinio varpinės bokšto. Pastarasis tapo vertikaliu akcentu ir su bažnyčia sudarė darnų centrinės Kėdainių dalies architektūrinį ansamblį.

Bažnyčios interjeras iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos nesikeitė. Jo nesunaikino net Napoleono armijos kariai, 1812 m. įrengę šventovėje arklių surinkimo punktą. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šventovės tikslingo niokojimo ėmėsi sovietiniai ateistai, pavertę Kėdainių katedrą sporto sale: unikalaus darbo sakykla, kunigų ložė, Radvilų sostas, paneliai ir suolai buvo sulaužyti, dailus ažūrinis sietynas išgabentas į Vilnių, Biblija išvežta į Biržus. Išniekinti net Radvilų giminės palaikai, o jų renesansiniai ir barokiniai sarkofagai – suniokoti.

Visgi į sovietmečio pabaigą buvo atsipeikėta ir prasidėjo Kėdainių bažnyčios restauracijos darbai (užbaigti 1991 m.). Toliau 1995–2001 m. laikotarpiu Kėdainių rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pastangomis buvo atkurtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus: laidojimo kripta –1995 m., unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai – 2001 m. (restauratorius Gintaras Kazlauskas).

Dabar mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės paminklai – sarkofagai, pagerbiantys kunigaikščių Radvilų palaikus: Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų.

Puoselėjamas Kėdainių krašto muziejaus, Radvilų mauzoliejus sulaukia vis didesnio Lietuvos žmonių, pagerbiančio didžią Lietuvos didikų giminę, srauto.

Naudingos nuorodos lankytojams:

Evangelikų reformatų bažnyčios ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus (Senoji g. 1, Kėdainiai) darbo laikas: gegužės – rugsėjo mėn. antradieniais – šeštadieniais nuo 10.00 iki 17.00 val., spalio – balandžio mėn. dėl lankymo kreiptis tel. 8 347 53685 arba 8 347 51330. Bilieto kaina: suaugusiesiems – 2 Eur, moksleiviams ir senjorams – 1 Eur.

• Škotų bendruomenės, gyvenusios XVII–XVIII a. Kėdainiuose, materialų palikimą liudija Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų namas (Radvilų g. 21, LT-57254 Kėdainiai, tel. 8 645 05168). Darbo laikas: I–IV 8–17 val., V 8–15.45.

Arnetų namas mūrytas XVII a. viduryje škotų pirklio Jono Arneto, prie Didžiosios Rinkos aikštės – tuo laiku pagrindinės miesto turgavietės. Lankymas nemokamas, galite apžiūrėti interjerą, išlikusius unikalius vidaus išplanavimo elementus. Jame nuolat veikia tradicinių amatų parodos, grupės gali užsisakyti edukacines pamokėles, kurias veda tradiciniai amatininkai.

• Pasidairykite po XVI a. menančią Didžiosios Rinkos aikštę – vieną iš keturių išlikusių senųjų prekybos aikščių, aplink kurią stovi XVII a. pastatai, tokie kaip Stiklių namai ar burmistro Jurgio Andersono namas.

Stiklių namuose įsikūrusi jauki dailės galerija-parduotuvė, kurioje galima įsigyti kokybiškų suvenyrų su Kėdainių simbolika. Rotušės kiemelį puošia skulptūros ir puošnus rokoko stiliaus XIX a. pr. saulės laikrodis. Etnologas Libertas Klimka leidinyje „Saulės laikrodžiai Lietuvoje“ jį apibūdino kaip „labai originalios, kitur retai sutinkamos konstrukcijos <...>. Jam analogišką sunku rasti net ir Europos kataloguose“. Aikštėje rasite ir paminklą Radviloms (skulpt. A. Bosas, 2006 m.), joje taip pat vyksta renginiai, o prieš šventes aikštę paprastai papuošia Kalėdų eglė.

• Pamaldų metu galite apžiūrėti Šv. Jurgio bažnyčią (Juodkiškio g. 8, Kėdainiai). Gotikinė, trijų navų bažnyčia, manoma, buvo pastatyta apie 1460 metus dar Radvilos Astikaičio laikais. XVI a. dėl jos įsiplieskė aistros tarp protestantų ir katalikų, nes XVI a. viduryje miesto savininkei Onai Radvilaitei-Kiškienei tapus protestante, bažnyčioje šeimininkavo protestantai. Šventovėje yra nemažai Išlikusių gotikos bruožų, ypač presbiterijos dalyje. Altoriai – baroko stiliaus.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Įstabi vieta Kėdainiuose: nesunaikino Napoleono kariai, bet negailestingai išdarkė sovietai
© Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

• Kėdainiuose rasite unikalių gatvių. Džiazo gatvė – vienintelė gatvė tokiu pavadinimu Lietuvoje. Ji primena apie Kėdainiuose vykstančius džiazo festivalius, koncertus. Palei Nevėžį eina Česlovo Milošo gatvė, primenant, kad šio garsaus rašytojo gimtinė ir vaikystės vietos yra Kėdainių rajone, Šeteniuose. Didžioji gatvė yra skirta pėstiesiems. Ji susiformavo natūraliai, kaip prekybos kelias į Žemaitiją, o jos kryptis išliko beveik nepakitusi. Didžiojoje gatvėje įsikūręs Kėdainių krašto muziejus, viešbučiai, restoranai, kavinukės, yra išlikusių XVII-XVIII a. pastatų.

• Rekomenduojame apžiūrėti Kėdainių krašto muziejaus (Didžioji g. 19, LT-57255 Kėdainiai, tel. 8 347 53685) ekspozicijas. Tai yra vienas iš seniausių muziejų Lietuvoje, veikiantis nuo 1922 m., įsikūręs buvusiame karmelitų vienuolyne. Ekspozicijose – Kėdainių krašto istorija, etnografija.

Viena salė skirta žymiausio lietuvių dievdirbio – Vinco Svirskio (1835–1916) darbams (šiemet sukanka 100 metų po jo mirties). Organizuojamos edukacinės pamokėlės, ekskursijos po muziejų ir jo padalinius, po Kėdainių senamiestį ir rajoną. Darbo laikas II-VI 10–17 val. Bilietų kaina suaugusiesiems – 1,60 Eur, moksleiviams ir senjorams – 0,80 Eur.

Šv. Juozapo bažnyčia (Radvilų g. 10, LT-57258 Kėdainiai, tel. 8 347 60962) – viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Liaudies baroko stiliaus bažnyčią pastatė vienuoliai karmelitai 1766 metais. Ji atvira lankymui II–V 8–18.30 val., VI-VII 8–16 val.

Daugiau informacijos internetinėje svetainėje.

• Kėdainiuose yra ir seniausias etninės Lietuvos teritorijoje išlikęs mokyklos pastatas – Šviesioji gimnazija (Didžioji g. 62, LT-57273 Kėdainiai, tel. 8 347 60102, aplankyti galima I–V 8–17 val., VI 9–13 val.). Šios gimnazijos ištakos – 1625 m. Kristupo II Radvilos įsteigta protestantų pradinė mokykla.

XVII a. gimnazija buvo vadinama „Gymnasium Illustre“, joje veikė spaustuvė, kurioje atspausdintas vienas iš ilgiausių XVII a. leidinių lietuvių kalba – „Knyga nobažnystės krikščioniškos“. Tai buvo pagrindinė protestantiška aukštesnioji mokykla lietuviškose LDK žemėse. Mokymo programa buvo sudaryta pagal pažangiausių to meto Vakarų Europos mokyklų pavyzdžius, joje mokyta 8 kalbų.

Tikėtina, jog Jonušas Radvila ketino mokyklą paversti protestantiška akademija, bet šiuos planus sutrukdė XVII a. vidurio karas. Po 1863 m. sukilimo caro valdžia ją uždarė, pastate įsikūrė Rusijos artilerijos kareiviai. Gimnazija buvo paversta kareivinėmis. Šiandien pastate veikia Kėdainių gimnazija, nuo 2002 m. atgavusi istorinį Šviesiosios gimnazijos pavadinimą.

Restorane „Grėjaus namas“ (Didžioji g. 36, LT-57257 Kėdainiai, tel. (8-347-51500) galite užsisakyti „Radvilų troškinį“ arba škotišką hagį bei kitų Kėdainių daugiakultūrę praeitį menančių patiekalų. „Radvilų troškinio“ receptą rekomendavo istorikas doc. Rimvydas Laužikas, tyrinėjantis LDK laikų virtuvę. Jį dažnai užsisako ir giria Kėdainių svečiai: patiekalas ne tik gardus, bet ir istoriškai susijęs su Kėdainiais – Radvilų miestu. Be to, restoranas yra įsikūręs name, kuris XVIII a. priklausė škotui Jokūbui Grėjui, todėl jaukiame interjere gausu škotiškų motyvų.

Įstabi vieta Kėdainiuose: nesunaikino Napoleono kariai, bet negailestingai išdarkė sovietai
© Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Daugiau informacijos čia.

Daugiau objektų lankymui jums rekomenduos Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras (Didžiosios Rinkos a. 6„3, Kėdainiai, darbo laikas: I–IV 8–15.45, V 8–15.45). Tel. 8 347 56 900, mob. tel. 8 615 24880.

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

4