×

Kodėl gerti vandenį sveika?

25. kovo 2016
© Shutterstock nuotr.

Apie vandens naudą organizmui ir būtinybę gerti kuo daugiau girdime kasdien.

Moterys tai daro dar ir norėdamos sulieknėti, palengvinti virškinimą ar sumažinti prakaitavimą. Taip, taip, mažiausią nukrypimą nuo normalios skysčių pusiausvyros organizmas nedelsiant koreguoja prakaito ir šlapimo išskyrimu, taip mažindamas skysčio atsargas. Tai kokios gi yra vandens gėrimo taisyklės? Pasirodo, gerti per daug vandens taip pat nesveika, o palaikyti normalią skysčių pusiausvyrą organizme nelengvas darbas, kuriam turime skirti laiko ne tik dėl savo, bet ir dėl vaikų sveikatos.

Organizmui skysčiai būtini

Pasirodo, jog vandens gėrimo tema populiarėja, o gydytojai ja kalba vis dažniau ne be reikalo. Paskutinių tyrimų duomenimis, daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių pasaulyje dehidratuoja, nes jie nėra įpratę gerti vandenį kiekvieną dieną.

Gydytojai vardina net keletą priežasčių, kodėl gerti vandenį žmogaus organizmui būtina. Visų pirma, vanduo padeda reguliuoti apetitą, mat dažnai alkio jausmą skrandyje sumaišome su norėjimu gerti. Vandens pagalba medžiagų apykaita veikia sklandžiau ir neleidžia riebalams užsistovėti. Be to, toksinai iš organizmo pasišalina taip pat drauge su vandeniu.

Retas žino, kad pusę kaulų struktūros sudaro būtent vanduo, kuris padeda daugintis kaulų ląstelėms. Be to, sklandus smegenų darbas taip pat stipriai susijęs su vandeniu. Kas galėtų pagalvoti, kad smegenys vartoja tiek pat energijos, kiek 60W lemputė, tad intensyviai dirbant jas būtina ataušinti.

Geriau nepersistengti

Svarbi taisyklė geriant vandenį – nepadauginti. Skysčius reikia vartoti saikingai, net ir tokius, kaip vandenį. Išgeriamo kuo tyresnio vandens kiekis neturi viršyti išskiriamo jo kiekio. Žmogaus inkstai išskiria apie 1,5 litro, oda – 0,5–1 litrą, plaučiai – 250–350 mililitrų, žarnynas – 50–200 mililitrų skysčių, tai labai priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Vidutinė norma žmogui, sveriančiam apie 65 kilogramus, yra 2,3 litro. Kilogramui svorio, skysčių norma 20 – 30 ml, 1 ūgio centimetrui apie 10 ml. Tai yra apie 4 militrai vienam kilogramui. Taip maždaug galite apskaičiuoti, kiek tyro vandens reikėtų išgerti jums, ir kiek kartų mažiau jūsų vaikui. Žinoma, vandens kiekis taip pat priklauso nuo oro temperatūros, veiklos ir kitų išorinių veiksnių.

Vandenį nedideliais kiekiais galima gerti ir profilaktiniais tikslais, bet jeigu skysčius gersite per prievartą, galite susilaukti neigiamos organizmo reakcijos. Gerdami skysčių per daug, galite pažeisti vandens balanso dalis organizme. Dėl to padidėja krūvis širdžiai ir skystį šalinantiems organams. Jei šie nesusidoroja su pasunkėjusiu uždaviniu, skystis organizme pradeda užsilaikyti, atsiranda pabrinkimų. Jei ryte jūs arba jūsų vaikas atsikeliate patinę, tai gali būti ženklas, jog vandens geriate daugiau nei jums reikia, arba priešingai – visai mažai.

Troškulys – tik ledkalnio viršūnė

Tiesa, pasakymas, kad negalima gerti vandens, jei nejaučiate troškulio, klaidingas. Žmogus linkęs jausti troškulį jei jo organizmui trūksta gana nedaug, nuo pusės iki litro, skysčių. Jei ilgą laiką geriate per mažai vandens, troškulio nejusite. Tuomet sausės akys ir lūpos, jausitės praradę energiją.

Jei geriate kambario temperatūros vandenį, skrandis jį pašildo iki kūno temperatūros. Iš vienos pusės sudeginame kelias kalorijas. Kita vertus, tai šiek tiek užtrunka, be to, kūnas atiduoda savo šilumą, dėl to rekomenduojama vaikams duoti gerti šiltą, kūno temperatūros vandenį, kai ranka jaučiate malonią šilumą. Tiesa, tėvams svarbu vaikui nepamiršti pasiūlyti atsigerti, nes vaikais, susikoncentravę į kitą veiklą, apie troškulį gali ir pamiršti. Jei ateisite su jo mėgstamo herojaus buteliuku ar gertuve kas valandą, vaikas tikrai neatsisakys, o vėliau įpras paprašyti ir pats.

Vanduo – visada pašonėje

Jei nesate vandens mėgėjas, prie skysčių pratinkitės gerdami tik labai mažai saldintus gėrimus. Į vandenį galima įdėti citrinos, apelsino ar greipfruto, mėtos šakelių ar agurko griežinėlį. Vaisiai ir uogos suteiks skonį ir natūralų saldumą, tad nebus poreikio vandenį saldinti papildomai. Jeigu nėra galimybės ruošti ypatingo vandens namuose, parduotuvėje galite įsigyti specialiai vaikams pagaminto vandens su sidabru.

Ypač svarbu nuo mažens skatinti atžalas valgyti vandeningą maistą. Taip pat matomoje vietoje pastatykite vandens ar gaiviojo gėrimo, kuris neleis pamiršti atsigerti. Taip elgtis galima ne tik namie, bet ir mokykloje ar darželyje, jei į vaiko kuprinę įdėsite vandens buteliuką.

Svarbu atkreipti dėmesį į požymius, pasireiškiančius kai organizmui trūksta skysčių. Nepakankamai skysčių geriantys žmonės skundžiasi sausa oda, vidurių užkietėjimu, mažai prakaituoja, retai šlapinasi. Taip mums organizmas signalizuoja apie skysčių stoką.

Apskaičiuoti savo skysčių poreikį nesudėtinga – suaugusiam 1 cm ūgio turėtų tekti apie 10 ml vandens, arba 1 svorio kg apie 20 – 30 ml skysčių, vaikams sveriantiems daugiau 20 kg, fiziologinis skysčių poreikis yra 1500 ml plius 20 ml kiekvienam kilogramui virš 20 kg.

Suaugusiems kiekvieną kavos puodelį reikėtų kompensuoti papildoma vandens stikline. O karštu oru nepamiršti, jog skysčių poreikis išauga maždaug 1 litru. Sveikam žmogui, nesergančiam inkstų, širdies ligomis, skysčių perdozuoti sudėtinga, kadangi mūsų inkstai susidoroja su šiuo iššūkiu.

Svarbu vaikui būti geru pavyzdžiu

Vanduo ir sveiki gaivieji gėrimai reikalingi ne tik augančiam, bet ir suaugusiam organizmui. Net 70 procentų žmogaus kūno sudaro vanduo, tad jis reikalingas daugeliui organizmo funkcijų. Pavyzdžiui, termoreguliacinė funkcija – prakaituodami apsisaugome nuo perkaitimo karštą dieną, fermentai, skrandžio sultys atlieka maisto virškinimo funkciją, vanduo svarbus šalinant medžiagų apykaitos produktus.

Tėvams patariama stengtis nuo mažens vaikus pratinti prie nuolatinio sveikų skysčių vartojimo. Svarbu savo pavyzdžiu rodyti teisingą kelią.

1