×

V.Landsbergis apie Sausio 13-osios bylą: čia yra silpno lietuviško nugarkaulio problema

12. sausio 2010 , Eglė Digrytė
Sausio 13-osios minėjimas © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

20 metų senatis, nebeleisianti teisti įtariamųjų Sausio 13-osios byloje, sueis kitąmet – tokį vienareikšmį atsakymą pateikia tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas. Jo žodžiais, atakas prieš civilius, agresiją, ginkluotųjų pajėgų naudojimą teoriškai būtų galima perkvalifikuoti iš kriminalinio į karo nusikaltimą – tuomet senatis negaliotų. Anot europarlamentaro Vytauto Landsbergio, tokio sprendimo reikėjo seniai, mat 1991-ųjų sausio įvykiai buvo kariuomenės įvedimas į svetimos valstybės teritoriją ir civilių gyventojų žudymas.

Naujas kodeksas surišo pareigūnų rankas

„Senatis baigsis kitais metais. Dabar galiojantis Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį buvo iškelta byla, numato maksimalų 20 metų senaties terminą. Tai nepriklauso nuo to, ar įtariamieji slapstosi, ar ne. Vienintelė galimybė, kai nutrūkusi senatis gali atsinaujinti, atsiranda, jei tie patys asmenys padaro naują nusikaltimą. Tuomet senaties terminas už pirmą nusikaltimą pradedamas skaičiuoti iš naujo“, - DELFI sakė D. Žalimas.

Anot jo, ankstesnis Baudžiamasis kodeksas dėl nužudymo numatė maksimalų 15 metų senaties terminą, tačiau kiekvienu atveju teismas galėdavo priimti atskirą sprendimą ir jo netaikyti. Kadangi dabartinė nuostata kaltinamiesiems yra palankesnė – nebeliko teismo diskrecijos netaikyti senaties, šiuo atveju galioja būtent ji.

V.Landsbergis apie Sausio 13-osios bylą: čia yra silpno lietuviško nugarkaulio problema
Dainius Žalimas, DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Teisininko žodžiais, teoriškai būtų galima perkvalifikuoti nusikaltimą, bet tai esą nebūtų lengva: „Iš pat pradžių buvo padaryta klaida. Baudžiamajame kodekse ilgą laiką nebuvo straipsnio dėl karo nusikaltimų, kuriems netaikoma senatis. Ar būtų galima 1991 m. įvykius vertinti kaip karo nusikaltimą? Atakos prieš civilius draudžiamos. Buvo vykdoma agresija, jos metu panaudotos ginkluotosios pajėgos. Bet dalis kaltinamųjų – Mykolas Burokevičius ir kai kurie kiti – buvo nuteisti pagal straipsnį dėl tyčinio nužudymo. Perkvalifikavimas būtų sudėtingas. Kita vertus, Vladimiras Uschopčikas yra kariškis, gal galima apie tai pagalvoti.“

D. Žalimas pripažino, kad nužudymą perkvalifikavus į karo nusikaltimą galėtų prasiplėsti ir kaltinamųjų ratas: „Atsakomybėn traukiami vykdytojai, bendrininkai, organizatoriai. Matyt, čia pakliūtų ir aukščiausia SSRS vadovybė.“

Tačiau DELFI pašnekovas spėjo, kad teismas, kuriam tektų priimti sprendimą dėl senaties, pritaikytų galiojančią Baudžiamojo kodekso normą. „Reikėtų su tauta kalbėti atvirai. Pagal tą straipsnį, kuris inkriminuojamas, senatis sueina po 20 metų“, - pažymėjo jis.

„Politikai pasikliaudavo teisininkų manipuliacijomis“

„Tai turėjo būti seniai padaryta“, - teigė V. Landsbergis, paklaustas apie nusikaltimo perkvalifikavimą. Jis priminė apie tai kalbėdavęs ar rašydavęs kone per kiekvienas Sausio 13-osios įvykių metines, bet „niekas nereagavo, niekas negirdi“.

„Buvo įvesta svetimos valstybės kariuomenė, ji žudė civilius gyventojus. Teisininkai kažkodėl vengia tai pripažinti – bylą iškėlė dėl žmonių žudymo, nors tai buvo tarptautinis karo nusikaltimas“, - DELFI sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Anot jo, jaučiama mūsų priklausomybė nuo kitos valstybės. „Baltarusijos prokurorai aiškina, kad vadovaujasi anuomet galiojusiais įstatymais. Atseit toje šalyje buvo galima žudyti ir tai nebuvo karas. Bet niekas neginčija, kad tuomet Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, šitai pripažino net Rusija. Tai buvo ne kas kita, kaip užpuolimas“, - kalbėjo europarlamentaras.

Svarstydamas, ar įmanoma per likusius metus iki senaties termino imtis žingsnių, kurie neleistų kaltiesiems išsisukti nuo atsakomybės, V. Landsbergis patikino: „Viską įmanoma, jei yra nugarkaulis. Čia yra nugarkaulio problema, lietuviško nugarkaulio. Iki šiol jis buvo silpnas. Politinė valdžia per daug pasikliaudavo teisininkų manipuliacijomis. Turi būti ir kažkoks garbės supratimas.“

D. Grybauskaitė žada tolesnį politinį dialogą

Lietuva siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijoje esančius generolą Vladimirą Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę, tačiau ši šalis atsisako suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.

Sausio 13-osios metinių išvakarėse generalinis prokuroras Algimantas Valantinas teigė negalintis pasakyti, ar artėjantis 20 metų terminas būtų vertinamas kaip senatis, kuri sutrukdytų teisti įtariamuosius šioje byloje.

„Visada įstatyme yra tam tikrų aplinkybių, kurios lemia vieno ar kito termino sustojimą, sustabdymą ar pan. Šiandien aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, ar nėra tų aplinkybių, ir kalbėti apie ateinantį senaties terminą. Taip, 20 metų artėja, bet ar tai bus terminas, kuris nutrauks galimybę tuos žmones patraukti atsakomybėn, aš negaliu pasakyti", - BNS sakė A. Valantinas.

Jis teigė neatmetąs galimybės, kad spręsti įtariamųjų išdavimo problemą gali prireikti ir politinės valios, nes „Baltarusijos valstybė turi savo požiūrį“.

„Šitoje byloje prokuratūra siekė, siekia ir sieks rezultatų, kad tie žmonės, kurie padarė nusikalstamas veikas Lietuvos teirtorijoje, stotų prieš mūsų teismą. Tos mūsų pastangos atsimuša į tam tikrus dalykus – yra sutartis ir pagal tą sutartį Baltarusijos pusė surašo tam tikrus argumentus ir to rezultato, kurios mes siekiame, negauname", - tvirtino pareigūnas.

Baltarusijos generalinė prokuratūra praėjusią savaitę atsakyme kolegoms Lietuvoje pakartojo savo poziciją, jog minėtų įtariamųjų veiklą vertina pagal tuo metu egzistavusios valstybės – SSRS – įstatymus kaip siekį apsaugoti šios valstybės (SSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė mananti, kad klausimas dėl Baltarusijos teisinės pagalbos „gali būti išspręstas tik politiniame lygmenyje, taigi politinis dialogas su A. Lukašenka vyks toliau“.

Anot Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos, V. Uschopčikui gresia atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už nužudymą, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir veiklą, viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir plėšimą ir pasikėsinimą panaudojant smurtą pagrobti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

S. Juonienė įtariama dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos ir viešų raginimų smurtu pažeisti Leituvos Respublikos suverenitetą.

1991 m. sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą. Šioje byloje apkaltinamieji nuosprendžiai iki šiol buvo paskelbti M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.

www.DELFI.lt
486