×

Seimo gynyba 1991 m.: išvykstant V.Landsbergiui įėjimas išminuojamas, parvykus – užminuojamas

10. sausio 2013 , Eglė Samoškaitė
Kęstučio Svėrio nuotr.

Prieš daugiau nei dvidešimt metų Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, tačiau sovietams ėmusis agresijos, 1991 m. buvo organizuojama Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų gynyba.

Kaip pasakoja atsargos majoras Albertas Daugirdas, rūmai ir jų prieigos buvo ginami barikadomis, sunkiąja technika, pačiame pastate įrengta šaudykla ir dirbtuvės, kai kur pakabinti tinklai su kabliais, tiltas nuo Pedagoginio universiteto pusės iš apačios užverstas žemėmis, o pagrindinis įėjimas į rūmus būdavo užminuojamas, kai parvykdavo tuometinis AT pirmininkas Vytautas Landsbergis, bei išminuojamas, kai jam prireikdavo išvykti.

„Šita vieta, įėjimas į pastatą, buvo nuolat minuojamas. Sausio 12-13 dienomis ten buvo būsimos Vilniaus rinktinės savanoriai, kurie išimdavo akmens plytą iš grindinio, įstatydavo trotilo užtaisą ir padėdavo. Išvyksta AT pirmininkas, išminuoja, parvyksta – užminuoja. Ir toks judesys visą laiką buvo. Taipogi ten buvo mažiausiai vienas asmuo, turėjęs ant savo kūno trotilo užtaisą, tą asmenį aš pažįstu. Tiesa, tai išaiškėjo gerokai vėliau“, - ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje pasakojo A. Daugirdas.

Rinko visokeriopą informaciją

Seime ketvirtadienį vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų edukacinis renginys apie tai, ko būtų galima pasimokyti iš Sausio 13-osios. Šia proga atsargos majoras A. Daugirdas pasakojo apie AT rūmų gynimo planavimą, pasirengimą bei tolesnius planus, jeigu sovietų šturmo atlaikyti nebūtų pavykę.

Albertas Daugirdas
Albertas Daugirdas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Buvo nuostata, kurią mes jautėme iš karinės vadovybės, gynybos štabo, savo vadų, kad pagrindinis pasipriešinimas turi būti neginkluotas, taikus, reikėjo nepasiduoti provokacijoms, neatakuoti priešininko minioje. Tai buvo pagrindinė nuostata ginant ir Spaudos rūmus, ir televizijos bokštą. Tačiau tie, kurie patekome į AT, vėliau sužinojome, kad buvo priimtas politinės vadovybės sprendimas – suteikiama teisė ginti šitą objektą kariniais ir visais kitais būdais“, - teigė A. Daugirdas.

Pasak majoro, AT rūmų gynimas buvo organizuojamas pagal tris pagrindinius principus: buvo siekiama valdyti informaciją, rengtis gynybai kariniais metodais bei organizuoti pilietinį pasipriešinimą.

„Vienas iš svarbiausių siekių buvo turėti kuo daugiau informacijos. Dabartiniais terminais kalbant buvo vykdoma signalų ir radijo žvalgyba. Ji buvo vykdoma ne tik primityviomis karinėmis radijo stotimis, bet AT apsaugos skyriaus vyrai turėjo specialią dar 1990 m. atgabentą aparatūrą, kuri skanavo eterį. Buvo numatyta ir tai, kad jeigu bus užblokuotas eteris, kas ir įvyko Sausio 13-osios naktį, jie vis dar galėjo valdyti padalinius, tai yra jie įšoko į tarpinį dažnį, kurio negalėjo blokuoti sovietai“, - sakė A. Daugirdas.

Remiantis atsargos majoro pasakojimu, buvo vykdoma ir atvirų informacijos šaltinių analizė, įrengti stebėjimo postai, renkama informacija, kas dedasi kituose Lietuvos miestuose, įvairiose įmonėse, Šiaurės miestelyje Vilniuje, Kaliningrade.

„Už tai buvo atsakingas AT apsaugos skyrius, parlamento gynybos grupė, savanoriai, informaciją teikė ir gyventojai“, - pasakojo A. Daugirdas.

„Mes turėjome informaciją ne tik apie tai, kas vyko Vilniuje, bet ir apie tai, kas vyko Lietuvoje ir už jos ribų. Buvo žinoma, kad 400 kareivių pajudėjo iš Kaliningrado, kad nusileido Pskovo divizijos padaliniai Kalinigrade ir panašiai“, - pridūrė majoras.

AT rūmuose buvo 200-300 ginkluotų šaulių

Majoras pasakoja, kad buvo nustatytos ir tikėtinos priešo priartėjimo kryptys. Pavyzdžiui, nuo Pedagoginio universiteto pusės buvo tikimasi pasyvaus apšaudymo, taip pat manyta, jog galima ataka ir iš oro. Todėl rūmų gynyba organizuota trimis ruožais: sustiprinta rūmų vidaus apsauga, saugomas išorinis AT pastato perimetras, buvo stengiamasi apsaugoti ir tolimąsias rūmų prieigas.

Už išorinį rūmų perimetrą buvo atsakingi apie 15 būrių po 30 gynėjų.

„Skaičiuojama, kad rūmuose buvo 200-300 ginklus turėjusių šaulių, gynėjų, prieš konvencinėmis priemonėmis ginkluotą priešininką. Taigi vienas iš pagrindinių veiksnių buvo inžinerinės kliūtys“, - teigė A. Daugirdas.

Jo pasakojimu, pačiuose AT rūmuose barikados buvo įrengiamos ruožais.

„Kiekvienas praėjimas, kiekviena tuščia erdvė buvo skaidoma į mažesnius intarpus ir kiekvienas šitas tarpas buvo prieinamomis priemonėmis ginamas“, - sakė majoras.

Siūlo nenuvertinti medžioklinių šautuvų

Pasak A. Daugirdo, po Spaudos rūmų šturmo sausio 11 d., kai buvo sužeisti septyni žmonės, visi suvokė, jog nieko gero laukti negalima, todėl viduje visi išėjimai buvo blokuojami, stiprinami vielomis, užkalami. Tai buvo padaryta per sausio 11-12 d., vėliau pereita prie barjerų tobulinimo.

„Aš asmeniškai tarnybą Seimo III rūmuose pradėjau naktį iš 11 į 12 d. ir susidūriau su ten vyravusia nuotaika: vyrai net nesiruošė statyti barikadų prie vitrininių stiklų. Atsakymas į klausimą „Kodėl?“ buvo paprastas: sako, pro mus vis tiek praeis per 5 minutes. Nėra prasmės ką nors daryti. Tai rodo tam tikras nuotaikas viduje“, - sakė atsargos majoras.

Anot jo, rūmų rūsiuose buvo įrengta šaudykla, ginklų dirbtuvės, o vėliau buvo daroma viskas, kad AT gynėjai galėtų ruošti karius vietoje. Pasak atsargos majoro, prie vidinio kiemo buvo išstatyti postai, nes sausio 8 d. vyko pirmasis mitingas ir buvo bandoma šturmuoti AT.

„Buvo tam tikrų improvizacinių idėjų. Pavyzdžiui, viename iš koridorių buvo įrengta pasala – viršuje pakabintas žvejybinis tinklas su kabliais. Būtų belikę tik šturmuojančius tuo tinklu pridengti ir šaudyti medžiokliniais šautuvais. Beje, medžioklinių šautuvų nereikia nuvertinti, kaip ir gynėjai jų nenuvertino. Stambaus kalibro šratai mažoje erdvėje tam tikra prasme turėjo privalumą. Medžioklinis šautuvas buvo gana pageidaujamas ginklas“, - sakė A. Daugardas.

Jo teigimu, po Sausio 13-osios visi praėjimai buvo padengti maišų užtvaromis, kad negalėtų būti vykdomas joks staigus įsiveržimas.

Statybos bendrovės ne iš karto ėmėsi padėti gynėjams

Išvyksta AT pirmininkas, išminuoja, parvyksta – užminuoja. Ir toks judesys visą laiką buvo. Taipogi ten buvo mažiausiai vienas asmuo, turėjęs ant savo kūno trotilo užtaisą, tą asmenį aš pažįstu. Tiesa, tai išaiškėjo gerokai vėliau.
A. Daugirdas

Aikštė prieš Seimo rūmus, anot A. Daugardo, buvo apstatyta autobusų eile, vėliau jie buvo keičiami sunkiąja technika.

Prie Martyno Mažvydo bibliotekos ir gyvenamųjų pastatų buvo įrengta „lengvoji“ barikada, atsirado barikada iš Gedimino prospekto pusės, blokuota Goštauto gatvė. Suformuota iš pradžių lengvoji, paskui sunkiosios technikos užtvara ant Žvėryno tilto.

Pasak atsargos majoro, jei barikados formuojamos iš sunkiosios technikos, tai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sunkvežimiai sustatyti chaotiškai, tačiau tai esąs apgaulingas įspūdis. Jo tvirtinimu, sunkioji technika statoma tam tikrais kampais, kad ją būtų sunkiau išstumdyti šarvuočiais ar kita kovine technika.

„Faktiškai per tris paras buvo įrengtos visos barikados, vadinamos sunkiosios barikados. Trijų parų prireikė jas padaryti. Ne iš karto statybos bendrovės sureagavo į prašymą paskirti techniką. Apie tai dabar nutylima. Taigi reakcija kartais būna ne tokia, kokios mes norime iš draugiškų pajėgumų“, - aiškino atsargos majoras.

Priešą planavo „paspirginti“ ant stogo?

Po Sausio 13-osios buvo sustiprintas ir AT rūmų stogas: atvežta armatūros bei tinklų. Ant stogo, pasak atsargos majoro, tam tikrais momentais buvo minuojamos antenos ir stulpai tam atvejui, jeigu čia išsilaipintų sovietų desantas.

„Buvo numatytas bei, kiek girdėjau, vykdomas ir kitas variantas: viena iš stogo dalių buvo užlieta vandeniu ir paruošta elektros laidais paspirginti galimą priešininką“, - sakė atsargos majoras.

Jis taip pat pasakoja, kad tiltas nuo Pedagoginio universiteto pusės nuo apačios iki viršaus buvo užverstas žemėmis, ten budėjo sunkioji technika. Visur buvo tobulinamos barikados, gelžbetoninius blokus sutvirtinant metaliniais strypais.

„Įvažiavimas buvo daromas kiek įmanoma keblesnis, kad nebūtų galima greitai įsibėgėjus įlėkti į AT teritoriją. Nežiūrint to per pučą rugpjūčio 21 d., kuomet žuvo savanoris A. Sakalauskas, uaz'ikui pavyko tai padaryti. Matyt, sargybos klaidos“, – svarstė pranešėjas.

Jo teigimu, sausio 14 d. buvo iškastas 250 metrų ilgio, 3 metų gylio bet 6 metrų pločio prieštankinis griovys. Griovio žemės suverstos taip, kad puolančioji technika kuo sunkiau nuverstų žemes.

„Prie šitų užtvarų įrengimo prisidėjo profesionalūs civiliai inžinieriai, kariškiai, buvę sovietinės kariuomenės desantininkai, užsienio patarėjai“, - sakė atsargos majoras.

„Vienas įdomesnių sprendimų buvo gelžbetonio žiedai krantinėje iš vakarinės pusės. Iki šiol yra visokių versijų, kodėl pasirinkti būtent žiedai, o ne plokštės. Bet teko girdėti vieną variantą, kad jeigu desantinė technika judėtų krantine, o jos pločio judėjimui užtenka, tai buvo manoma, kad išjudinus tuos žiedus, jie būtų neparankūs technikai lipant į šlaitą“, - aiškino A. Daugardas, pridūręs, jog pagal kitą aiškinimą, žiedais esą galėjo slinkti rūmų gynėjai ir atakuoti priešininką.

Priešą turėjo pasitikti ir rokeriai su Molotovo kokteiliais

Albertas Daugirdas
Albertas Daugirdas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Atsargos majoras sako, kad ginant AT rūmus buvo planuota, kad priešininkas būtų puolamas kuo toliau nuo rūmų prieigų.

„Man teko bendrauti su jaunais vyrukais, rokeriais, kurie su Molotovo kokteiliais turėjo pasitikti judančias kolonas kiek įmanoma toliau nuo AT“, - sakė majoras.

„Ties Žvėryno tiltu Sausio 13-osios naktį buvo išvesta ir dabartinio kariuomenės vado vadovaujama penkių vyrų grupė. Tokių penkiukių buvo ir daugiau su šaunamaisiais ginklais. Jų užduotis buvo atakuoti priartėjusią šarvuotą techniką, apšaudyti šaulius ir elgtis pagal situaciją“, - pridūrė A. Daugardas.

Pasak pranešėjo, Martyno Mažvydo bibliotekoje ir ant jos stogo taip pat buvo grupė šaulių, taip pat sugalvota apginkluoti gynėjus, kurie įsilietų į minią ir šturmo atveju pultų priešininkus iš nugaros.

„Buvo informacijos, kad tai galėjo būti daroma“, - sakė atsargos majoras.

Jo teigimu, taip pat esama nepatvirtintos informacijos, kad netoli Šiaurės miestelio, taip pat prie AT rūmų, pagrindinėse sankryžose, ties tiltais buvo automobiliai su sprogstamosiomis medžiagomis – esą jie turėjo trukdyti judėti sovietų kolonoms.

Gynėjai rengėsi partizaninei kovai

Beje, A. Daugirdas sako, kad kovai prieš sovietus naudota ir dezinformacija, buvo skleidžiami gandai apie visų AT rūmų prieigų užminavimą, sakoma, kad gynėjai yra gausiai aprūpinti ginklais, kad sraigtasparnių pilotų apakinimui bus naudojami lazeriai, kalbėta ir apie Pilėnų scenarijų.

„Apie jį stengiamasi nutylėti kaip apie tokį, bet degalų rūmuose buvo tiek daug jau sausio 13 naktį, kad čia būtų užtekę viską paversti pelenais. Vėliau buvo tiek pat sprogmenų, kad šitą pastatą buvo galima sulyginti su žeme“, - sakė atsargos majoras.

Pranešėjo pasakojimu, gynėjai svarstė pereiti ir į kitą kovos etapą, jeigu rūmai vis tik būtų šturmuojami ir jų išsaugoti nepavyktų.

„Buvo rengiamasi pereiti į kitą kovos etapą: pogrindis, partizanų taktika, ardomoji veikla, sabotažas. Tam buvo nustatytos vietos, kur turėjo susitikti. Vieni turėjo susitikti Paluknio miškuose, kiti Žvėryno bažnyčioje. Buvo pogrindinių butų, vietų, kur sukaupti medikamentai – jos turėjo tarnauti ir kaip susitikimo vietos“, - sakė A. Daugirdas.

www.DELFI.lt
520