×

Sausio 13-oji: lietuviškus antpečius priėmė ne visi policijos pareigūnai

06. sausio 2011 ,
1991 metų Sausio 13-oji D.Tunkūno nuotr.

Atlikome savo funkciją, nieko daugiau. Tokią mintį kartojo ketvirtadienį į spaudos konferenciją sukviesti 1991-ųjų sausio 13-osios liudininkai – buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Vis dėlto jie prisiminė, kad ne visi policijos pareigūnai išdrįso sovietinius antpečius pakeisti į lietuviškus.

Vytautas Navickas
Vytautas Navickas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Buvęs viešosios policijos vyriausiasis komisaras Vytautas Navickas prisiminė, kad sausio 13-ąją piliečiai buvo pasidaliję į dvi puses: didesnė dalis pasisakė už nepriklausomybės atkūrimą, gerokai mažesnė dalis norėjo likti Maskvos pašonėje.

„O policija pakliuvo į tą tarpą. Man dirbant viešosios tvarkos valdyboje viena užduočių buvo užtikrinti, daryti viską, kad nebūtų jokių provokacijų ir užtikrinti viešąją tvarką“ , - sakė V. Navickas.

Pasak V. Navicko, buvo būtina laikytis rimties, vengti provokacijų. Buvęs pareigūnas prisiminė, kaip iš Šalčininkų atvyko būrys policijos pareigūnų su sovietine atributika. „Tuoj pat buvo priimtas sprendimas pakeisti tą atributiką. Pamenu, keletas apsisuko ir išvažiavo – jie vis dėlto neprisisegė mūsų naujos atributikos“, - kalbėjo V. Navickas.

Iš atributikos piliečiai žinojo, kieno pusėje pareigūnai yra. Pasak buvusių pareigūnų, nepriklausomybės metais ypatinga situacija buvo Vilnijos mieste ir Vilniaus krašte - čia tarnavo daug kitataučių. Jiems buvo nelengva apsispręsti, ar tarnauti Lietuvai.

Sovietai norėjo šūvių

„Tarybų sąjungos kariškiai norėjo išprovokuoti šūvius iš mūsų pusės - reikėjo šūvių, reikėjo legalizuoti jų buvimą. Nesu politikas, bet turbūt daliai Lietuvos politikų irgi norėjosi, kad būtų šūviai“, - sakė buvęs policijos generalinis komisaras Petras Liubertas.

Petras Liubertas
Petras Liubertas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pasak P. Liuberto, vidaus reikalų sistemai reikėjo išlaikyti tokią poziciją, kad nebūtų patenkinti nei vienų, nei kitų norai. „Rimtis ir dar kartą rimtis“, - tų dienų situaciją apibendrino P. Liubertas, prisiminęs, kad šimtais iš komisariatų komandiruojami policininkai buvo be ginklų. Taip norėta apsidrausti, kad atsitiktinai kas nors neatsitiktų.

„Iš esmės atlikome savo funkciją – gynėme žmones nuo žmonių, kariškius nuo kariškių naujai gimstančių, iš esmės atlikome policinę funkciją ir nieko daugiau“, - sakė buvęs policijos vyresnysis komisaras Liutauras Vasiliauskas.

Pasak L. Vasiliausko, pats didžiausias krūvis ir juodžiausias darbas teko eiliniams žmonėms gatvėje, kurie vėliau užmiršti ir nustumti. Kartu jis pastebėjo, kad „kuo labiau tolsta karas, tuo daugiau atsiranda didvyrių“.

„Nedarykime iš to didvyriškumo. Istorija atsirinks, kas ir ką padarė. Nėra priešpriešos, kurie gynėjai buvo geresni, kurie ne. Tiesiog buvo tokia reali situacija - mes atlikome savo darbą ir tuo esame labai patenkinti“, - kalbėjo buvęs policijos vyresnysis komisaras.

Pareigūnai akcentavo, kad atkūrus nepriklausomybę svarbiausia buvo valstybėje išsaugoti rimtį.

www.DELFI.lt
113