×

H. Clinton pasakyti žodžiai gali pakišti jai koją po rinkimų

27. spalio 2016
© Reuters/Scanpix

Daug neįprastų dalykų nutiko 2016-aisiais per Amerikos prezidento rinkimų kampaniją. Vis dėlto Rusija tapo bene labiausiai netikėta viešnia prie JAV politikos pietų stalo.

Pradedant JAV kaltinimais Maskvai, esą ši, siekdama pakenkti Hillary Clinton, įsilaužė į Demokratų partijos lyderių elektroninio pašto sistemas ir pavogė jų laiškus, ir baigiant buvusios valstybės sekretorės pareiškimais, kad Donaldas Trumpas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino „marionetė“ – nieko keista, jei kartais gali atrodyti, jog dabar 1960-ieji, o ne 2016-ieji.

Šioje rinkimų kampanijoje Rusijai skiriamas didžiulis dėmesys yra neįprastas dalykas. Ekspertai sako, jog tai rodo, kokie sudėtingi yra buvusių Šaltojo karo priešininkių santykiai, ypač dėl Sirijos, Ukrainos ir kibernetinių atakų, ir kaip skirtingai jos žiūri į priemones šioms problemoms spręsti.

„Per ankstesnius rinkimus kandidatų pozicijos dėl Rusijos buvo kur kas artimesnės“, – sakė Kolumbijos universiteto Niujorke Politikos mokslų katedros vadovas Timothy Frye.

„Šiuose rinkimuose Donaldas Trumpas laikėsi pozicijos, kuri tiesiogiai kertasi su H. Clinton ir užsienio politikos isteblišmento pozicija. Pono D. Trumpo pozicija yra kraštutinė netgi pagal įprastus vanago-balandžio kriterijus“, – aiškino jis.

„Nepagarba“ Clinton, „marionetė“ Trumpas

Pirmą kartą dėmesys į Maskvos pasirodymą JAV rinkimų scenoje buvo atkreiptas 2015 metų pabaigoje, kai santykiai tarp šalių jau buvo smarkiai pašliję dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir jos pradėtos bombardavimų kampanijos Sirijoje.

Tuo metu V. Putinas pavadino respublikoną D. Trumpą „labai ryškia ir talentinga asmenybe“.

Nekilnojamojo turto magnatas neliko skolingas už komplimentą – jis pareiškė, kad Rusijos vadovas yra stiprus lyderis, „priešingai nei tas, kurį turime savo šalyje“.

Nuo tada ėmė vis labiau ryškėti Maskvos vaidmuo JAV rinkimų kampanijoje: pradedant didžiulio masto kibernetinėmis atakomis, per kurias, be kita ko, buvo pagrobti ir nutekinti daugiau nei 20 tūkst. Demokratų partijos lyderių elektroninių laiškų, ir baigiant numanomais buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto ryšiais su rusais.

Per antruosius kandidatų į prezidentus debatus anksčiau šį mėnesį H. Clinton piktai užsipuolė Maskvą.

„Per visą mūsų šalies istoriją iki šiol nesame buvę tokioje situacijoje, kai priešininkė, užsienio galia, taip smarkiai stengiasi paveikti rinkimų baigtį“, – sakė ji.

Rusija kategoriškai atmetė kaltinimus dėl kibernetinių atakų. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino juos „glostančiais savimeilę, bet juokingais“.

Maskva „laikėsi ir laikysis principo, jog būtina kovoti su kibernetiniu terorizmu ir kompiuteriniais įsilaužimais“, patikino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Per paskutinius kandidatų į prezidentus debatus praėjusią savaitę D. Trumpas išdidžiai gyrėsi, kad tik jis gali pataisyti įtemptus santykius su Maskva, nes V. Putinas „nejaučia pagarbos“ H. Clinton.

„Taip yra todėl, kad jam labiau patiktų turėti Jungtinių Valstijų prezidentą marionetę“, – pareiškė demokratė per aštrų apsižodžiavimą tarp kandidatų.

„Jokia marionetė. Jokia marionetė, – piktai atkirto D. Trumpas, pertraukdamas H. Clinton. – Jūs esate marionetė!“

Rusijos klausimo eskalavimas – būdas palenkti neapsisprendusius rinkėjus?

Toks dėmesys Maskvai Amerikos prezidento rinkimų kampanijos metu yra „beprecedentis dalykas“, sako T. Frye.

„Tai tiesiogiai atspindi (dvišalių) santykių, kurie yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų, būklę“, – sakė jis.

T. Frye nuomone, H. Clinton specialiai stengiasi eskaluoti Rusijos temą.

„Hillary tai laiko itin aktualiu klausimu, ypač tarp rytų europiečių kilmės rinkėjų“, – sakė jis.

„Visose svyruojančiose valstijose, tokiose kaip Pensilvanija, Ohajas, Mičiganas, gyvena didelės ukrainiečių, lenkų ir kitų rytų europiečių bendruomenės, kurioms Rusija yra ypač opus klausimas“, – pabrėžė T. Frye.

Rinkimų „klastojimas“

Rusija tvirtina neturinti nieko bendra su įsilaužimais į Demokratų partijos elektroninio pašto sistemas. Tačiau jos priešiškumas H. Clinton atžvilgiu – akivaizdus.

Kremliaus kontroliuojama valstybinė žiniasklaida nuodugniai nušviečia visas kontroversijas, susijusias su buvusia valstybės sekretore, ir nepraleidžia nė vieno Rusijai palankaus D. Trumpo pareiškimo.

Apžvalgininkų teigimu, Kremliaus priešiškumo H. Clinton atžvilgiu ištakos siekia 2011 metų gruodį, kai Rusijoje vyko parlamento rinkimai. Po jų dešimtys tūkstančių rusų išėjo į gatves reikšti pasipiktinimo balsų klastojimu, ir protestų mastas tapo rimčiausiu iššūkiu V. Putinui nuo jo atėjimo į valdžią 2000-aisiais.

Dvi dienos po Dūmos rinkimų, prieš prasidedant protestams, H. Clinton, tuo metu vadovavusi Valstybės departamentui, paragino nuodugniai ištirti opozicijos kaltinimus dėl balsų klastojimo ir išreiškė „rimtą susirūpinimą dėl rinkimų eigos“.

Jos kritika labai suerzino V. Putiną. Jis apkaltino H. Clinton kišimusi į Rusijos reikalus ir sakė, kad ji pasiuntė opozicijos aktyvistams tam tikrą „signalą“ imtis veiksmų.

Turint visa tai galvoje, pastarieji D. Trumpo įspėjimai apie JAV rinkimų „klastojimą“ yra tarsi „muzika ausims visiems, kas labai ciniškai žiūri į Jungtines Valstijas – tiek Rusijoje, tiek kitur“, sakė T. Frye.

Tačiau kaip pabrėžia Stephenas Sestanovichius iš Užsienio ryšių tarybos Niujorke, Kremliui teks ieškoti būdų dirbti su H. Clinton, jei ši laimės rinkimus, o tokia tikimybė atrodo vis realesnė,

„Kyla klausimas ne dėl to, ar jie bus pasirengę kalbėtis, bet apie ką jie kalbės“, – sakė jis.

„Priešingai nei pastaruosius 25 metus, kai paprastai būdavo nesutariama kokiu nors vienu klausimu, dabar esama daugybės nesutarimų“, – sakė S. Sestanovichius.

BNS
29