Kol pramonės atstovai skaičiuoja būsimas investicijas bei svarsto, kaip monotoniškus darbus perleisti robotams, pasigirsta nuogąstavimų, kad robotai ateityje atims darbą iš žmonių, rašoma pranešime spaudai.
„Žmonės savo potencialą galės išnaudoti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbams, o robotizacija leis tai padaryti – juk robotų aptarnavimui, priežiūrai ir remontui bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Todėl galime sakyti, kad toks pramonės pasikeitimas kaip tik kurs kvalifikuotas darbo vietas“, – prognozuoja krovos technika prekiaujančios įmonės „Alwark“ direktorius Gedvidas Belickas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedros docentas Robertas Urbanavičius teigia, kad dėl robotizacijos darbo rinka neišvengiamai mutuos.
„Darbuotojai tiesiog privalės persikvalifikuoti. Jiems reikės išmokti gaminti, remontuoti ir prižiūrėti robotus. Todėl tas teiginys, kad robotai atims darbo vietas iš žmonių, yra visiškai neteisingas“, – sako R. Urbanavičius.
Anot VGTU docento, šiuolaikinis robotas gali nepavargdamas dirbti daug daugiau valandų nei žmogus – tai vienas iš pagrindinių robotizacijos privalumų.
„Robotai gali dirbti ilgai, nuobodžiai ir sąžiningai, nes jie juk neserga, neatostogauja, nestreikuoja ir nepavargsta. Jei sugenda, jie gali būti nesunkiai sutaisomi ir prikeliami naujam gyvenimui. Dėl šių priežasčių pramonė dabar labai rimtai orientuojasi į robotiką“, – teigia R. Urbanavičius.
Anot jo, robotizacija smarkiai prisideda ir prie saugumo užtikrinimo, ypač tokiose situacijose, kai žmogiškosios klaidos gali turėti nepataisomų padarinių.
„Tarkime, jei krautuvo vairuotojas yra blogos nuotaikos, jį blaško pašalinės mintys, per greitai važiuodamas jis gali kliudyti ne tik sandėlyje esančius krovinius, bet ir kitus darbuotojus. Tokiu atveju pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sako R. Urbanavičius.
DELFI skelbė, kad Oksfordo Žmonijos ateities instituto tyrėja Katja Grace ir jos kolegos iš „Dirbtinio intelekto poveikio“ (angl. AI Impacts) projekto ir Kalifornijos Berklio „Mašinų intelekto tyrimų instituto“ apklausė 352 mokslininkus ir sujungė jų atsakymus vertinant, kiek laiko reikės mašinoms pakeisti tam tikros profesijos žmones.
Išsamiau su mokslininkų atsakymais galite susipažinti čia.
Greičiausiai robotai pakeistų rankinį darbą atliekančius žmones, pavyzdžiui, lankstančius skalbinius, po to rikiuojasi tokia kategorija kaip transporto vairuotojai ir pardavėjai. Manoma, kad šių trijų profesijų atstovus automatizuoti sprendimai pakeis greičiau nei per 25 metus.
Nuo 25 iki 50 metų prireiks tam, kad mašinos pakeistų rašytojus, gebančius parašyti „New York Times“ bestselerį, chirurgus, matematikus.
Prognozuojama, kad visus tyrėjus pakeisti automatizuotais sprendimais reikės nuo 75 iki 100 metų ir yra yra 50 proc. tikimybė, kad visiška darbų automatizacija įvyks po 100-125 metų.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/kiek-laiko-reikes-kad-jusu-darbo-vietos-nebeliktu.d?id=74986044
