„Xiaomi Note 4g“: apžvalga

„Koks čia, sakai, telefonas? Xajomi? Chajomi? Xu… Niekad tokio negirdėjau...“ Tokia žmonių reakcija man visada skamba keistokai, bet Lietuvoje yra tik išrinktųjų saujelė, kuri žino šiek tiek daugiau apie kinų gamintojus ir „Xiaomi“ jiems tikrai nėra toks jau negirdėtas prekės ženklas. Juolab, kad „Xiaomi“ – gamintojas, Kinijoje turintis tvirtą pagrindą po kojomis ir populiariausių išmaniųjų TOP 10 sąrašuose puikuojasi ne vienas jo modelis, o pasaulyje ši įmonė užima solidžią 3 vietą pagal parduodamų telefonų skaičių ir įmonės dydį.

Telefono parametrai „ant popieriaus“ visai gražūs, tačiau pažiūrėkime kaip toks telefonas su monstrišku 5.5 colių įstrižainės ekranu veiks tikrovėje.

Pradėti reikėtų nuo to, kad „Note“ versijos yra dvi – viena labiau kiniška, su MTK 6582 aštuonių branduolių procesoriumi ir kita labiau vakarietiška versija, su keturių branduolių 1.6 Ghz „Qualcomm Snapdragon 400“ procesoriumi ir aukštesniu dažniui nei įprastai – 500 Mhz – dirbančiu „Adreno 305“ grafiniu procesoriumi. Pagrindinis skirtumas – kinų procesorius palaiko dvi sim korteles, ir yra apie 20 proc. našesnis (visgi 8 branduoliai daro savo) tačiau, kadangi „Mediatek“ mane yra porą kartų skaudžiai pamokę ir į tą pačią duobe nenorėčiau įkristi – pasirinkau europinę versiją su amerikietiškais viduriais.

„Xiaomi Note“ versija priklauso tai pačiai gaminių linijai „Hongmi/Redmi“ kaip ir jo artimiausias giminaitis – „Redmi 1s“ telefonas – su identiškais parametrais, tačiau didesniu ekranu.

Pats telefonas labai masyvus. Na tikrai. Pridėjęs tokią plytą prie veido jautiesi ir tikriausiai atrodai kiek keistokai. Jis dar ir sunkus, nesilaiko griežtos linijų priežiūros dietos, kaip kiti nauji modeliai. Įsijungus laukia šioks toks nusivylimas – 1280 x 720 taškų raiška tokio dydžio ekranui yra gerokai per mažai. Bet tarkim, gerai, aš suprantu. Kainos ir kokybės prasme, „užkėlus“ raišką rimtesnių 3D žaidimų rezultatai būtų tikrai prasti, vadinasi, reikėtu dėti bent jau „Snapdragon 800“, o tada, žiūrėkite, jau bus persirista per 300 JAV dolerių kainos ribą. Taigi, šio telefono kinų sindromas – kompromisai, kompromisai – yra santykinai menka ekrano raiška ir todėl žemokas, apie 267 ppi (vaizdo taškai ekrano colyje), parametras.

Tačiau „Xiaomi“ mums parodo, kad žiūrėti reikėtu kitur – telefonas palaiko 4G LTE (FDD-LTE 1800/2100MHz dažniai, problemų Lietuvoje neturėtų būti) ryšį, kurio, deja, man išbandyti vėlgi nepavyko, ir panašu, kad šį kartą ne dėl kažkokių vidinių telefono bėdų o tiesiog mano SIM kortelė „Omnitel” atstovo teigimu yra techniškai atsilikusi ir paprasčiausiai išsilydytų pro ją praleidus 4G internetą. Na, gal taip tiesiai ir nepasakė, bet pakvietė pasikeisti į naujesnę, ką aš ir ruošiuosi padaryti.

3G ryšiui aš priekaištų neturiu, telefonas veikė puikiai, jokių problemų nebuvo. Deja, šis telefonas palaiko tik vieną SIM kortelę – kartu su ekrano raiška tai priskirčiau prie didžiausių minusų. Taip pat iš karto patarimas, kuris jus sutaupys laiko – kadangi telefonas labai rūpinasi jūsų mobiliojo ryšio sąskaita, susiraskite „atsisiuntimų“ aplikaciją sistemoje, ir ten nustatykite „unlimited“ arba “neribotą” dydį, kitaip telefonas gali priešgyniauti didesnių programų atsisiuntimui iš „Google Play“ parduotuvės.

Kitas dalykas, kuris visada kelia nerimą telefonuose su didesniu nei 5 colių ekranu yra baterija – „Xiaomi” teigimu, „Note“ versijoje įmontuota solidi 3100 mAh baterija, kuo aš būčiau linkęs tikėti prisimindamas jo svorį. Ir panašu, kad tokios talpos baterijos jums užteks, mat visą dieną pramaigius telefoną, vakare jis vis dar rodė 30 proc., kas tokio naudojimo dažnumui yra visai geras rezultatas.

Panašu, kad galinė 13 MP raiškos kamera yra skaitmeniniu būdu „paturbinta“ tačiau jos demonstruojami rezultatai yra visai neblogi.

2 GB RAM visada nuteikia maloniai – kai žinai, kad rezervui vietos yra ir telefonas nepradės streikuoti dėl besikemšančios darbinės atminties. SD kortelės lizdas yra, tad dėl mažos vidinės atminties talpos skųstis nereikės.

„MIUI v5“ vartotojo sąsaja, įdiegta visuose „Xiaomi” telefonuose, dažniausiai abejingų nepalieka. Love it or hate it, kaip sakoma. Paprastai iš pirmo žvilgsnio MIUI pamilti sunku, mat ji gerokai skiriasi nuo bet kurio kito gamintojo (kad ir „Samsung Touchwiz“) sąsajos ar nuo standartinio vanilla Android, tačiau kiek teko bendrauti su tais, kurie telefoną naudoja ilgiau, MIUI keisti į kitą sistemą jie nenorėtų ir tai nėra Stokholmo sindromas. Aš pats pripažinsiu, kad esu „Lewa“ gerbėjas, o ši sąsaja labiau primena MIUI nei standartinį „Android“, todėl prie „Xiaomi“ sąsajos man priprasti nėra sunku.

„Antutu“ testas šį telefoną įvertina ~21000 taškų, kas šiuo metu yra pats vidurys ar šiek tiek aukščiau, ir tai reiškia kad žaidimams tokį telefoną galite drąsiai naudoti, o ir biudžetas smarkiai nenukentės. Telefono kaina – vidutinė ar šiek tiek didesnė už vidutinę. „Note“ modelis su „Snapdragon“ procesoriumi kainuoja apie 185 JAV dolerius, „Note“ su MTK procesoriumi – apie 205 dolerius, o Lietuvoje su PVM tai išvirsta į maždaug 660 Lt ir 730 Lt. Kaina, kaip už įrenginį su „Snapdragon 400“, didoka, mat „Motorola Moto G“ ir tas pats „Xiaomi Redmi 1s“ mus jau pripratino prie pigių gėrybių tačiau – ei, 5.5 colių ekranas? 4G LTE? Todėl tokią kainą aš pateisinu.

Verdiktas: jei ieškote didesnio nei 5 colių įstrižainės ekrano kokybiško telefono, „Xiaomi Note 4G“ yra geras sprendimas, su minimaliais kompromisais – žemesne nei galėtų būti ekrano raiška, ir viena SIM kortele. Visa kita – „užskaitau“. Mydroid.lt šiam telefonui rašo stiprų aštuonetą dešimtbalėje skalėje.