E. Schmidtas tokias mintis išsakė Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur kartu su „Vodafone“ generaliniu direktoriumi Vittorio Colao, „Facebook“ veiklos direktore Sheryl Sandberg ir „Microsoft“ generaliniu direktoriumi Satya Nadella dalyvavo viešoje diskusijoje.
Vienam iš aukščiausių „Google“ vadovų buvo užduotas klausimas apie šiandienos technologijų pasaulio gigantų – tokių, kaip „Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – dominavimą pasaulinėje interneto rinkoje. Toks dominavimas jau neįtinka Europos Sąjungos pareigūnams – pradėtas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar „Google“ paieškos variklį galima būtų vadinti „monopolistiniu“. Pasigirdo netgi raginimų suskaidyti „Google“ į smulkesnes kompanijas. Dabar „Google“ turi apie 90 proc. interneto paieškų rinkos Europoje, o visame pasaulyje įrenginiai su „Android“ operacine sistema užima apie 80 proc. visų išmaniųjų įrenginių rinkos.
Nors E. Schmidto atsakymas neleido susidaryti įspūdžio, kad dar truputėlis ir „Google“ grius tarsi kortų namelis, bet jis, kaip ir nemažai kitų technologijų verslo specialistų, pastebėjo, kad atsirado mažesnių specializuotų bendrovių, kurios po truputėlį atsilaužia milžiniško „Google“ verslo pyrago trupinėlių ar imasi paieškos tokiose vietose, kurių „Google“ nepasiekia. Pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Apple“ taip pat turi savo paieškos paslaugas (socialiniame tinkle naudojamas pačių sukurtas vidinis paieškos algoritmas, o „Apple“ originalų paieškos variklį naudoja savo programėlių parduotuvėje).
„Kalbant apie dominavimą, šiandien randasi labai daug stiprių technologinių platformų, matomas persitvarkymas, dėl programėlių populiarėjimo išmaniuosiuose telefonuose numatomas lyderių persirikiavimas. Visi statymai atšaukiami – ateina nauja žaidėjų minia“, - sakė E. Schmidtas.
Anot jo, ateityje reikės atsakyti į vieną esminį klausimą: „Kokias programėles naudos žmonės? Kol kas aš tai vertinu kaipo visiškai atvirą rinką“.
Kitaip tariant, jo manymu nauji svarbūs žaidėjai šioje rinkoje gali atsirasti tarsi iš niekur ir per kelis mėnesius sukurti milžinišką verslą. Visai švieži pavyzdžiai, rodantys, jog tai įmanoma – pokalbių darbo vietoje produktas „Slack“, kuris po 8 mėnesių nuo sukūrimo jau vertinamas 1 mlrd. dolerių ir „Snapchat“, kuris per porą metų pradėjo dominuoti tam tikro tipo žinučių siuntime – ypač kalbant apie jaunimą.
Investuotojai atvirai svarsto, ar tokios programėlės gali rimtai pakenkti „Google“ verslui. Analitikai jau pradeda burbėti, kad tokios mažos, judrios ir gudrios bendrovės užtemdo „Google“ žavesį.
Didžiausia grėsmė, kurią „Google“ gali jausti iš tokių programėlių pusės – kad jos smogs per kišenę, kai verslai pajaus, kad finansinė grąža iš reklamavimosi specializuotose programėlėse yra didesnė nei reklamuojantis tiesiogiai per „Google“ produktus.
