V. Česnauskas. Kaip pačiam mokytis programavimo ir įsitvirtinti IT

 (12)
Nuolat girdime, kad Lietuvos rinkai trūksta programuotojų. Tai sritis, kurioje bazines žinias galime sukaupti patys savo jėgomis. Tačiau svajojantiems dirbti su aukščiausio lygio projektais tarptautinėse bendrovėse labai svarbu mokytis kryptingai.
Vilius Česnauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kaip savarankiškai besimokantiems programuotojams nepasiklysti informacijos gausoje, kas jų laukia didelėse ir stipriose programinės įrangos kūrimo bendrovėse?

1. Išsirinkite, ką norite daryti

Prieš pradedant mokytis programavimo labai svarbu savęs paklausti „ką norėčiau programuoti?“.

Pasirinkimų labai daug – programuotojas gali dirbti prie vartotojo sąsajos, serverio pusės, kurti aplikacijas ar svetaines ir dar begales kitų dalykų. Žinant nišą, kurioje norite dirbti, paprasčiau ir išsirinkti programavimo kalbas ir bibliotekas.

Jei vis tik nepavyksta ar nežinote, ką norite daryti, niekada nepakenks bendrosios populiarios kalbos kaip PHP, JavaScript ar Java.

Tiesa, geras programuotojas nėra „pririštas“ prie vienos technologijos. Gerai išmanant vieną kalbą, lengviau pereiti prie kitos. Programuojant svarbiau išmokti spręsti problemas ir teorines žinias taikyti praktikoje. Sintaksę ir kitus naujos technologijos niuansus geram programuotojui perprasti gali trukti nuo kelių savaičių iki poros mėnesių.

2. Daugiau laiko praleiskite kurdami kodą

Nesvarbu, koks geras programuotojas esate ir kiek teorinių žinių turite, jos nėra naudingos, kol negalite jų pritaikyti sprendžiant problemas praktikoje.

Dažna savarankiškai besimokančių programuotojų klaida yra ta, kad pasirinkus teorines mokymosi priemones (knygos, e-mokymosi platformos, įvairios paskaitos apie programavimą), jos nėra susiejamos su konkrečia praktine veikla.

Jei žmogus praleis valandų valandas tik skaitydamas ar žiūrėdamas be jokios praktikos, naudos bus nedaug. Realaus projekto įgyvendinimas visuomet bus naudingesnis nei sausa teorija, todėl praktika savamoksliui turėtų būti pirmoje vietoje.

Taip pat, kaip ir kiekvienas įgūdis, programavimas reikalauja kasdienio mokymosi. Labai svarbu kasdien skirti tam laiko. Ir viena valanda per dieną gali turėti svarią įtaką, tokiu būdu mokymasis taps įpročiu ir pasieksite gerų rezultatų.

3. Darbo pokalbiai skirti dialogui, ne monologui

Kasdien sąžiningai mokantis programavimo ir turint bent kelių projektų praktikos, po maždaug 6 mėnesių ar metų tikrai bus galima bandyti ieškoti praktikos įmonėje ar net įsidarbinti. Darbo pokalbiai rinkos naujokams paprastai yra dar gerai nepažinta teritorija, kurioje neišvengiama klaidų.

Visų pirma, kiekvienas ieškantis darbo turėtų suprasti, kad pats svarbiausias matas darbinantis yra jų darbų ar įgyvendintų projektų portfelis. Besimokiusieji savarankiškai neturi jokio diplomo, įvairūs internetinių kursų sertifikatai taip pat gerai neapibrėžia jų gebėjimų, todėl darbdaviai pirma žiūrės kaip panaudojote savo teorines žinias praktikoje. Ieškos, kokias problemas sugebėjote išspręsti ir tai tikrins ne tik teoriniais klausimais, bet ir praktinėmis žiniomis. Todėl darbindamiesi turėkite po ranka tokių projektų, apie kuriuos galite papasakoti.

Taip pat darbinantis svarbu suprasti, kad pokalbis turi būti abipusis. Neretai atėję į pokalbį žmonės tiesiog laukia, kol jiems bus užduodami klausimai. Tačiau, jei darbdavys nepaklaus apie konkrečius jūsų įgūdžius, o jūs pats apie tai nepapasakosite, tai bus jūsų klaida. Darbdaviai ieško žmonių norinčių mokytis, turinčių stiprią motyvaciją augti ir siekti rezultatų.

Reikia pripažinti, jog savarankiškai besimokiusiųjų kelias yra vienas iš sudėtingesnių, todėl jei jau pavyko gauti pakvietimą į darbo pokalbį, vadinasi nemenki koziriai jūsų rankose. Darbdaviai patys puikiai supranta, kad mokytis dirbant kitoje sferoje ar būnant universitete, yra labai sunku ir tai vertina.

4. Įsidarbinus nebijokite klausti

Sėkmingai perėjus darbo pokalbių ir užduočių etapą, laukia nemaži iššūkiai ir darbe. Natūralu, kad darbo aplinka, užduotys ir projektai stipriai skirsis nuo to, ką veikėte namie. Iš pradžių tai atrodo bauginančiai, bet nereiktų išsigąsti.

Pirma, pamatysite, kad jūsų komanda ar kolegos galbūt dirbs visai kitaip, nei jūs įpratę ar mokate dirbti. Tokiais atvejais reikėtų būti gana lanksčiais ir tvirtai neįsikibti į savo tvarką. Kita problema, kurią pastebime – savarankiškai programuoti išmokę kolegos neretai bijo užduoti klausimus, kai kyla neaiškumų. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi suprasti, kad kvailo klausimo nėra ir klausti, tai nepralaimėti, skirtingai nei galvoja daugelis. Tik tokiu būdu darbdavys supras, kokių žinių jums trūksta, o jūs – kaip dirbti efektyviai ir nesustoti tobulėti.

Be to, daugelis darbdavių yra pasiruošę tokiems naujokams padėti kiek gali. Pavyzdžiui, mums labai pasiteisino visiems naujokams privalomi pereiti 2-6 sav. ilgio mokymai, per kuriuos tiek pastebimos stipresnės bei ugdomos silpnesnės kompetencijos, tiek tuo pačiu sudėliojame asmeninį tobulėjimo planą, kad darbuotojas kuo greičiau įsibėgėtų ir kryptingai tobulėtų.

5. Nenustoti mokytis

IT rinka labai dinamiška ir nuolat besikeičianti. Naujos technologijos, bibliotekos, įrankiai yra nuolat atnaujinami, todėl programuotojo darbas yra neatsilikti. Nesvarbu, ar jūs junior‘as ar senior‘as – mokytis privalo visi. Tai pastebime ir darbo pokalbiuose – programuotojų nemotyvuoja vaisiai ar žaidimai, jiems reikia geros aplinkos tobulėjimui. Todėl turėkite omeny, kad norėdami kilti karjeros laiptais, turėsite daug mokytis tiek patys, tiek su komanda.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Grįžo į Lietuvą ir ruošia pagalbą sergančių depresija artimiesiems (21)

Su 24-erių audiovizualinės produkcijos profesionale, studijas baigusia Estijoje Lina Vonsavičiūte susitikti nėra paprasta: mergina Lietuvoje turi įdomų darbą ir dirba daug. Kartu ji gilina žinias ir informacinių technologijų srityje, nes turi su šia sritimi susijusių planų.

Baisi prognozė: 2040-aisiais nusikals robotai - kaip bausime? (11)

Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus.

Lietuva laimėjo galimybę steigti centrą išmaniam gyvenimui: naujo pastato nebus, pritrauks protų

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui.

J. Antulis: ilgai lauktas finansavimas išradėjams - su skaudžia žinia (2)

Lietuvos išradėjai kiekvienus metus pasitinka ir su viltimis, ir su nuogąstavimais, laukdami žinių dėl valstybės paramos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu. Paramos programa kaskart sudaroma iš naujo, nuolat keičiasi ir jos skyrimo taisyklės.

To dar nebuvo: žmonės masiškai keliasi į miestus, o kas toliau? (85)

Į Lietuvą gegužę atvyksiantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius turi daug papasakoti apie žmonių migraciją į miestus ir pastarųjų transformaciją.