Anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai nutarė, kad dėl šio pasiūlymo reikia padaryti pertrauką. NSGK yra papildomas šį klausimą svarstantis komitetas, pagrindiniu paskirtas Ekonomikos komitetas, kuris laukė NSGK išvados.
Trečiadienį NSGK ėmėsi svarstyti komiteto siūlymus šiuo klausimu, pavyzdžiui, kokie būtų sprendimo teikti duomenis apskundimo būdai, kaip turėtų būti keičiami Lietuvoje dabar galiojantys reikalavimai.
Siūlo saugoti duomenis apie naršymą ir buvimo vietą
Valstybės saugumo departamentas siūlė papildyti priedą, kuriame apibrėžiama, kokius duomenis turi saugoti operatorius 6 mėnesius ir esant reikalui pateikti teisėsaugos institucijoms.
Siūloma numatyti pareigą saugoti naršymo duomenis, duomenis apie buvimo vietą, vadinamąjį celės ID. Šis ID neleidžia nustatyti tikslios žmogaus buvimo vietos, bet leidžia apytiksliai nustatyti, kurioje vietovėje žmogus konkrečiu metu buvo.
Tokio pasiūlymo priežastis – kontroliuosi bendravimą internetu yra gerokai sudėtingiau nei klasikiniu mobiliuoju ryšiu.
Duomenys būtų perduodami tik apie tuos asmenis, kuriems yra išduota sankcija.
Šiam pasiūlymui oponuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri nurodo, kad plėsti saugomų duomenų sąrašą nėra tikslinga, nes tai gali pažeisti žmogaus teises.
Operatoriai šį pasiūlymą įvertino kaip „iš dalies neįmanomą", todėl buvo nutarta Valstybės saugumo departamento ir operatorių atstovams susitikti ir aptarti, kokios galimybės šį pasiūlymą įgyvendinti. Kol kas jis yra braukiamas iš NSGK pateiktų pasiūlymų sąrašo.
Registruoti SIM korteles siūlo policija
Policijos pareigūnai pritarė Valstybės saugumo departamento pasiūlymui, jį palygindami su „antra koja“, t.y., esminiu pastiprinimu tyrimo metu.
„Telefonas yra ne tik komunikavimo priemonė, bet ir nusikaltimo padarymo įrankis“, - kalbėjo Kriminalinės policijos atstovas NSGK.
Policijos pareigūnai priminė, kad dėl telefoninių sukčių veiklos kasmet patiriama apie 250 tūkst. eurų nuostolių.
Visgi, pareigūnai dėstė, kad išankstinio mokėjimo kortelėmis naudojasi ir kontrabandininkai ar narkotikų prekeiviai, kai pas vieną sulaikomą asmenį randama ir keliolika išankstinio mokėjimo kortelių, suskirstytų pagal nusikalstamos veikos pobūdį.
Tačiau be šių nusikalstamų veiklų, nuo kurių nukenčia gyventojai, fiksuojama ir žala verslui.
„Tele2“ atstovas Tadas Bukauskas nurodė, kad bendrovės klientai turi apie 1 mln. išduotų išankstinio apmokėjimo kortelių, kurios turėtų būti suregistruotos.
„Siūloma priemonė yra neproporcingai didelė siekiamam tikslui“, - kalbėjo jis.
T. Bukausko teigimu, veikiausiai proporcinga priemonė būtų naujai išduodamų SIM kortelių registracija, numatant ir kiekius, kiek jų gali būti išduodama. Bendrovė siūlo naujai išduodamas korteles registruoti.
„Mes, kaip ir kiti operatoriai, blokuojame SIM korteles, kuriomis galimi telefoniniai sukčiai skambina iš įkalinimo įstaigų. Mes analizavome šias korteles, paprastai jos yra savaitės senumo: jomis pasinaudojama ir jos išmetamos", - kalbėjo kitas „Tele2" atstovas Andrius Baranauskas.
„Telia" atstovas Vytautas Bučinskas dėstė, kad su „Tele2" nuomone nesutinka.
Jo teigimu, būtina registruoti visas išduotas SIM korteles arba jų neregistruoti iš viso.
„Bitė Lietuva“ atstovas Vitalijus Kirvaitis nurodė, kad bendrovė laikosi vieningos pozicijos su „Tele2".
Įmonės nesutarė ir kiek kainuotų SIM kortelių registravimas: „Tele2" nurodė, kad jų skaičiavimais tai būtų apie 8 mln. eurų, kai „Telia" skaičiuoja, kad vieną SIM kortelę registruoti kainuotų 1-2 eurus, t.y. mažiau.
Planavo apsispręsti pavasarį
Dar prieš tai Seime po pateikimo buvo pritarta pataisoms, kurios įpareigotų registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles.
DELFI skelbė, kad šis sprendimas gali pabranginti mobiliojo ryšio paslaugas. Projektą dar vertins Seimo Ekonomikos komitetas, o plenariniame posėdyje siūlymas toliau bus svarstomas balandžio pabaigoje.
Iniciatyvos autorė Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad išankstinio apmokėjimo kortelių registravimas padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais.
Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.
Pataisomis numatoma, kad duomenis apie paslaugos gavėjų buvimo vietą, taip pat asmenų telefono numerius, operatoriai turėtų nedelsiant pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Vyriausybės paskirta institucija galėtų mobiliojo ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams nurodyti nedelsiant nutraukti paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius tam tikrais numeriais asmenims, jei jie įtariami sukčiavimu.
Beje, ministerija numato, kad tokie asmenys elektroniniu būdu būtų informuojami apie paslaugų nutraukimą. Institucijos, prašydamos operatorių atlikti visus minėtus veiksmus, vadovautųsi patvirtintu „ribotinų veiksmų“, t. y. daromų nusikaltimų sąrašu.
Mobiliojo ryšio bendrovės iš esmės sutinka su siūlomu reguliavimu, bet dalis Lietuvoje veikiančių operatorių sako, kad išlaidas, kurias jie patirtų dėl naujosios tvarkos, turi kompensuoti valstybė.
Pataisos dėl išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimo įsigaliotų nuo 2018 metų liepos 1 dienos.
DELFI skelbė, kad Vyriausybei paskelbus sąrašą teisės aktų projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, susirūpinti turėtų naudojantys išankstinio mokėjimo SIM korteles. Norima įpareigoti judriojo ryšio operatorius ne tik registruoti visus šia paslauga besinaudojančius, bet ir teikti vietos nustatymo duomenis teisėsaugos institucijoms realiu laiku be abonento ar naudotojo sutikimo. Maža to, siūloma, kad nuo šiol Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę diktuoti, kam nutraukti elektroninio ryšio paslaugų tiekimą, o kam blokuoti įeinančius skambučius.
