Tačiau kokie iš tiesų yra „žalieji“ „Tesla“ elektromobiliai? Investavimo kompanija „Devonshire Research Group“ (DRG), besispecializuojanti technologijų kompanijų vertinime, pasikapstė po duomenis ir priėjo išvadą, kad „Tesla“ nauda aplinkai gali būti labiau reklamuojama nei tikra. DRG nekaltina „Tesla“ mėgdžiojant „Volkswagen“, ar kad jos automobiliai spjaudosi šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) per nematomus išmetamuosius vamzdžius.
Jie teigia, kad „Tesla“ (kaip ir visi kiti) elektromobiliai kelia taršą ir ŠESD emisijas kitais būdais. Kiekviena elektromobilio eksploatavimo stadija daro įtaką aplinkai ir nors ši įtaka nėra tokia akivaizdi, kaip iš duslintuvo virstantys dūmai, ji dėl to netampa mažiau žalinga. Pradėkime nuo pagrindų. Elektromobiliams benzino nereikia, bet energiją jie vis vien gali gauti iš anglies deginimo. Tai priklauso nuo to, kaip jūsų vietinis energijos tiekėjas gamina elektrą.
„Jei energija išgaunama anglį deginančiose elektrinėse, tai elektromobiliai ŠESD emisijos prasme neatrodo geresnis variantas už tradicinius automobilius“, – lygina aplinkos tyrimų firmos „Resources for the Future“ ekonomistė Virginia McConnell. Tačiau jeigu tinkle nemažai atsinaujinančios saulės ir vėjo energijos, kaip, pavyzdžiui, Kalifornijoje, jūsų elektromobilis gana „švarus“.
Aišku, benzinas irgi neegzistuoja vakuume: benzino išgavimas, apdirbimas ir transportavimas prisideda prie automobilių savininkų taršos kelio, vadinamo „nuo gręžinio iki ratų“.
Remiantis JAV Energijos departamento duomenimis, benzino galono (3,79 litrai) pagaminimui sunaudojama tiek energijos, kiek „Model S“ sunaudoja nuvažiuodamas 32 kilometrus. Sudėjus visas šias papildomas išlaidas, „tokie elektromobiliai kaip „Model S“ vieną mylią įveikia išskirdami beveik keturis kartus mažiau CO2 nei ekvivalentiškas benzinu varomas automobilis“, – sako „Tesla“ atstovas. Tad, nors emisijų argumentas benzino naudotojams atrodo viliojantis, vidutiniai skaičiai vis viena palankūs elektromobiliams.
Ne vien emisijos
Tačiau pasigilinus į kitokią aplinkai daromą žalą, matematika sudėtingėja. Elektromobiliai turi būti lengvi, o tai reiškia, kad juose naudojama daug retųjų metalų. Pavyzdžiui, baterijose naudojamas litis yra labai lengvas ir laidus – taip išgaunama daug energijos, nepridedant daug svorio. Kiti retieji metalai panaudoti visame automobilyje, daugiausiai magnetuose, naudojamuose visur – nuo automobilio šviesų iki vidaus elektronikos.
Tačiau šie retieji metalai iš kažkur išgaunami – dažnai – iš aplinką bjaurojančių kasyklų. Žinoma, „Tesla“ toli gražu nėra vienintelis jų naudotojas. Visuose elektromobiliuose naudojamos dalys, sukeliančios panašias aplinkosaugos problemas. Kaip įspėja knygos „The Elements of Power“ autorius Davidas Abrahamas, netgi saulės energijos skydeliuose naudojami retieji žemės elementai, iškasti ir apdoroti toli gražu ne „žaliaisiais“ būdais. Retieji metalai egzistuoja mažais kiekiais ir sunkiai prieinamose vietose – tad norint išgauti vertinguosius elementus, reikia perkelti daug žemės.
Dziangsio retųjų medžiagų kasykloje darbininkai iškasa pustrečio metro gylio duobes ir pila į jas amonio sulfatą, kad šis ištirpintų smėlingą molį, kaip paaiškina D. Abrahamas. Tada purvą semia krepšiais ir šis keliauja per kelias rūgšties vonias, tada likučiai kepinami pramoninėse krosnyse, išgaunant retuosius žemės elementus, kurių reikia viskam – nuo išmaniųjų telefonų iki „Tesla“ elektromobilių.
Tose kasyklose retieji žemių elementai sudaro vos 0,2 % iškasamo grunto. Likę 99,8 % – dabar jau užteršto nuodingomis cheminėmis medžiagomis – išmetami atgal į aplinką. Šią žalą sunku įvertinti, kaip ir naftos gavybos įtaką. Be to, kaip ir kiekvienoje gamyboje, išgaunant iškasenas, neišvengiama paslėptų emisijų. Dziangsyje tai gana paprasta, nes čia kasamas molis, bet daugelyje kasyklų naudojama uolienų trupinimo technika, sunaudojanti daug energijos, o galutinėse apdirbimo stadijose naudojami anglimi kūrenami žaizdrai. Jie, grynindami nulinių emisijų automobilių gamybai būtinas medžiagas, į atmosferą išskiria daug anglies dvideginio.
Tiesą sakant, „Union of Concerned Scientists“ (UCS) suskaičiavo, kad gaminant elektromobilį išskiriama daugiau anglies dvideginio nei gaminant įprastą VDV automobilį – labiausiai dėl akumuliatorių. „Atsisakome taršos ir tuo pačiu tikimės, kaip nepadaryti žalos aplinkai“, – rašo D. Abrahamas. Jis įsitikinęs, kad sudėjus visą poveikį aplinkai, elektromobiliai vis vien naudingesni. (UCS sutinka su tuo. Jų skaičiavimais, netgi sudėjus visas baterijų gamybos emisijas, per eksploatavimo laiką elektromobilių emisijos būna dvigubai mažesnės už įprastų automobilių.) Kaip bebūtų, klientai ir investuotojai turėtų suprasti tokio „žaliojo“ pasirinkimo gamybai būtinų medžiagų gavybos kainą.
„Nemanau, kad apie tai buvo pakankamai diskutuota,” – sako D. Abrahamas. Jis mano, kad negalima vertinti gavybos ir „Tesla“ atskirai.
Gyvenimas po mirties
Dabar greitai nukeliaukime 15 metų į ateitį, kai „Tesla Model 3“ dienelės jau bus suskaičiuotos. Kur keliaus jo baterija? Gera naujiena – ne į sąvartyną. „Jau ne vieną dešimtmetį automobilių akumuliatoriai nevežami į sąvartynus“, – sako elektromobilių specialistė Chelsea Sexton.
Vietoje to, „baterijų perdirbėjai bando technologijas, kaip išgauti medžiagas antriniam šių akumuliatorių panaudojimui“, – sako Shanika Amarakoon iš firmos „Abt Associates“, bendradarbiavusios su EPA, rašant ataskaitą apie elektromobiliuose naudojamų ličio jonų baterijų įtaką.
„Bendrai, pradinės, elektromobilių gamybos, ŠESD emisijos gali būti gana didelės“, – pažymi V. McConnell.
