Prie interneto paslaugos „PlayStation Network“ gali prisijungti bet kuris „Playstation 4“ naudotojas. O prisijungus su kitais žaidėjais galima bendrauti ir tekstu, ir kalba. Ši paslauga labai nesunkiai naudojama, tačiau labai sunkiai stebima iš šono, todėl specialiosioms tarnyboms, tikėtina, būtų sudėtinga stebėti ir susekti tokiu būdu nusikaltimus planuojančius žmones. Tai tiesa. Tačiau taip pat tiesa yra tai, kad nėra jokių įrodymų, kad ISIS būtų naudoję „Playstation 4“ planuojant Paryžiaus išpuolius.
Tai kodėl tiek daug leidinių įžvelgė sąsajas tarp žaidimų kompiuterių ir teroristų? Panašu, kad visų šių sąsajų šaltinis yra leidinio „Forbes“ straipsnis su abejotinai atrodančia antrašte „How Paris ISIS Terrorists May Have Used PlayStation 4 To Discuss And Plan Attacks“. Iki šiol straipsnis susilaukęs apie pusės milijono peržiūrų. Šiame rašinyje dėstomi teoriniai pasvarstymai, kad teroristai galėtų atakos planą susibraižyti „Super Mario Maker“ monetomis, o vėliau šiuo „žaidimu“ privačiai pasidalinti su draugais, o taip pat pateikiama informacija, kad Belgijos pareigūnas aptiko sąsajų tarp „Playstation“ ir teroristinių išpuolių Paryžiuje.
„Forbes“ straipsnyje rašoma:
„Beieškant atsakingų asmenų (šeštadienio naktį žuvo aštuoni teroristai, bet jų bendrininkai vis dar gali būti laisvėje) buvo atlikti keli policijos reidai Briuselyje. Skelbiama, kad tarp daiktinių įrodymų buvo bent vienas „Playstation 4“ kompiuteris“.
Belgijos federalinis vidaus reikalų ministras Janas Jambonas tiesiogiai pareiškė, kad „Playstation 4“ ISIS agentų yra naudojamas tarpusavio bendravimui ir kad tam jis buvo pasirinktas dėl fakto, kad juo vykdomą bendravimą susekti labai sunku. „Playstation 4“ yra stebimas netgi sunkiau nei „Whats App“, – sakė ministras.
Tačiau „Forbes“ žurnalistas pamiršo paminėti, kad J. Jambono komentaras buvo išsakytas lapkričio 10 dieną – likus 3 dienoms iki Paryžiaus išpuolių. J. Jambonas pastabas apie žaidimų kompiuterio galimybes išsakė platesniame kontekste, pasakodamas apie Belgijos saugumo silpnybes – jokių sąsajų su išpuoliais Paryžiuje jis neieškojo, nes tai tiesiog nebuvo įmanoma. Išpuoliai dar nebuvo įvykdyti.
O reidų metu įtariamųjų teroristų gyvenimo vietose rasti „Playstation 4“? pasirodo, tai buvo klaida, kurią straipsnio redaktoriai vėliau ištaisė.
„Iš tiesų tai buvo klaida, kurią išredagavau ir pašalinau. Blogai interpretavau ministro pareiškimą, nes nors jis tiesiogiai sakė, kad ISIS naudoja „Playstation 4“ tarpusavio bendravimui, nėra jokio viešo Briuselyje atliktų kratų metu paimtų įrodymų sąrašo. Pakoregavau straipsnį kad jame būtų pateikta tokia informacija. Rašinys turėjo būti daugiau apie tai, kaip ar kodėl tokios teroristų grupuotės, kaip ISIS, gali naudotis žaidimų kompiuteriais. Tai buvo mano klaida, nes neteisingai interpretavau ministro pareiškimą“, – leidinio „Kotaku“ žurnalistui sakė „Forbes“ reporteris Paulas Tassi.
J. Jambono pareiškimo data ir pareiškimo paviešinimo klaidos sukėlė visą bangą nepagrįstų spekuliacijų, išplatintų per pačius didžiausius informacijos šaltinius (taip pat CNN ir „Fox News“), be to, sensacingos, bet neteisingos žinios platinimo nevengė ir lietuviški informacijos šaltiniai.
Nors tiesioginių įrodymų, kad Paryžiaus teroristai būtų bendravę per interneto žaidimus, nėra, informacijos apie tai, kad toks bendravimo būdas taikomas apskritai, netrūksta. 2013 metais Edwardas Snowdenas atskleidė, kad NSA stebi tokius žaidimus, kaip „Second Life“ ir „World of Warcraft“. Gegužę ryšius su ISIS palaikantis paauglys iš Australijos buvo suimtas už tai, kad, esą, savo „Playstation“ kompiuteryje laikė bombų planus. Ir, žinoma, negalima ignoruoti J. Jambono pranešimo, nors jis ir nėra tiesiogiai susijęs su išpuoliais Paryžiuje.
Ir nors negalima tvirtai pasakyti (ar paneigti), kad teroristai išpuolius Paryžiuje organizavo per „Playstation 4“, tokia galimybė visada yra ir išliks. Ir vienintelis būdas, kuriuo būtų galima „sugaudyti“ išpuolių per „Playstation 4“ planuotuojus – tai įpareigoti „Sony“ stebėti bet kokį bendravimą tarp visų 65 milijonų mėnesinių „PlayStation Network“ paslaugos naudotojų. Arba suteikti tokią teisę žvalgybos tarnyboms. Neskamba patraukliai.
Ypač įvertinus tai, kad Prancūzijos leidinys „Liberation“ netrukus po išpuolių skelbė, kad tarpusavyje teroristai iš tiesų bendravo kur kas primityvesniu būdu – nešifruotomis trumposiomis žinutėmis, kurių stebėjimas specialiosioms tarnyboms turėtų būti itin nesudėtingas.
