Keletas pastarųjų metų bylų dėl azartinių lošimų ar apsikeitimo bylomis portalų Lietuvoje sukėlė diskusijas apie galimybes blokuoti konkrečius tinklalapius. TEO nuomone, internete atsiradusios naujos verslo formos gali nepatikti seniesiems verslams, nenorintiems prarasti savo pajamų, tačiau dėl to operatoriai neturėtų tapti policininkais.
„Įžvelgiame verslo interesų gynimą ir norą, kad operatoriai atliktų policininkų vaidmenį. Be to, siūlymai blokuoti tam tikrus tinklalapius yra bandymas kurti precedentą. Jei šiandien kažkieno verslo interesams kenkia apsikeitimo bylomis ar lažybų portalai, tai rytoj gali tekti blokuoti „eBay“ ar „Amazon“, nes šie tinklalapiai gali kenkti elektronika prekiaujančioms įmonėms ir jas versti mažinti kainas. Tikriausiai kuriam nors verslui kenkia „Google“, „Skype“ ar „Facebook“ - ar juos taip pat reikės blokuoti? Manome, kad teisės aktai turėtų užtikrinti konkurencinį neutralumą visiems verslo modeliams, o fizinis verslas neturėtų būti ginamas senais įstatymais. Reikėtų išnaudoti interneto privalumus, o ne taikyti apribojimus siekiant likti prie įprastų verslo modelių“, - kalba D. Didžgalvis.
Pašnekovo teigimu, net ir bandant blokuoti tinklalapius, vartotojai vis tiek ras būdų pasiekti savo tikslus. Interneto tiekėjai prieigą prie konkrečių tinklalapių galėtų uždrausti blokuodami DNS (srities vardų struktūros) serverius arba IP adresus, tačiau abu šie metodai nėra efektyvūs.
Pavyzdžiui, didieji operatoriai klientams teikia DNS serverių paslaugą, kuri tinklalapio raidinį adresą (pvz., www.delfi.lt) verčia IP adresu (keturių skaičių kombinacija). Paprastai klientai naudojasi savo operatorių DNS serveriais, tačiau jiems niekas netrukdo naudotis ir tūkstančių užsienio tiekėjų DNS paslaugomis. Nors dėl to kiek sulėtėtų ryšys, šitaip būtų išvengta vietos operatoriaus „blokavimo“. Be to, D. Didžgalvio teigimu, nežinia, ar DNS serveriai atlaikytų papildomą konkrečių adresų blokavimo funkciją – sutrikimo atveju kentėtų visi klientai.
Savo ruožtu blokuojant IP adresus, yra tikimybė, kad bus uždaryta prieiga ir prie daugybės vartotojams naudingų tinklalapių. „Seniai praėjo laikai, kai vienas tinklalapis turėjo vieną IP adresą. Dabar vieną IP adresą gali turėti visi viename duomenų centre talpinami tinklalapiai. Užblokavus IP adresą, yra galimybė, kad vartotojai nepasieks ir daugybės kitų jiems svarbių puslapių. O susekti, kas kokiame užsienio duomenų centre talpinama, yra labai sunku“, - dėsto D. Didžgalvis.
Jis pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse egzistuoja palyginti sėkmingų interneto blokavimų pavyzdžių, kuomet operatoriai diegia sudėtingus, milijoninių investicijų reikalaujančius išsamaus tinklo srauto (deep packet inspection, DPI) įrankius, tačiau jie itin sulėtina visą ryšio infrastruktūrą, o vartotojai vis tiek gali rasti atitinkamų šias priemones „apeiti“ padedančių sprendimų.
„Technologinės galimybės atsiranda greičiau nei įstatymai ar galimybės kažką užblokuoti. Nukirtus vieną galvą, nepriklausomai nuo norų ar pastangų, išauga trys naujos. Mes nepalaikome piratų ir įstatymų laužymo. Esame už autorius. Tačiau kovoti su tam tikrais reiškiniais reikia civilizuotais būdais, o kalbant apie piratavimą – prevencija ir švietimu. Rezultatas bus tada, kai atsiras priimtinos kainos, pasiūla ir švietimas“, - teigia D. Didžgalvis.
