Skaitytojas perspėja apie grėsmingą „Facebook“ reklamą: apgavystė, dėl kurios neteksite pinigų

DELFI skaitytojas pranešė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ plinta fiktyvių parduotuvių reklamos. Jų adresai gali būti www.vipmalles.com, timvippro.com, timberlandbox.com ir kiti.

Skaitytojas tikino, kad šie puslapiai „skirti vogti kreditinių kortelių informacijai.“ Jis rašė, kad ši reklama rodoma visai Lietuvos auditorijai, ir kad lietuviai lengvai gali apsigauti: „Tiems, kas spaudžia šią feisbuko reklamą, reikia pranešti, kad tai yra fiktyvios parduotuvės.“

DELFI patikrino kas tai per parduotuvės ir nuomonės klausė ne tik policijos, saugumo ekspertų, bet ir bankų atstovų.

Policija: prieš šventes suaktyvėja sukčiai

„Kaip ir kiekvienais metais prieš šventes suaktyvėja sukčiai, kurie įvairiais būdais bando apgauti patiklius kalėdinių dovanų ieškančius pirkėjus. Tam sukčiai išnaudoja visas prieinamas priemones. Netikrų parduotuvių reklama socialiniuose tinkluose – viena iš priemonių sukčiams surasti kuo daugiau aukų“, – taip reklamą komentavo Kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos viršininkas Donatas Mažeika.

Patarimas, kurį duotų pareigūnas yra paprastas: „Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet kartoju: jeigu prekė, kainuojanti šimtą eurų, parduodama už dvidešimt visai realu, kad tai bus sukčiai. Šiemet itin populiarios sukčių reklamos, kuriose itin pigiai parduodami prekių ženklų batai, akiniai, kiti aksesuarai.“

D. Mažeika pasakojo, kad „šalies komerciniai bankai pastaruoju metu taip pat stebi tendenciją, kai jų klientai savo mokėjimo kortelių duomenis suveda abejotinų internetinių parduotuvių tinklalapiuose. Apie tai jie taip pat informuoja savo klientus, skelbia pranešimus spaudoje.“

Ką daryti, jei duomenis jau suvedėte, ir tik vėliau kilo abejonė? „Suvedus savo kortelės duomenis abejotinos reputacijos parduotuvėse pirmiausia rekomenduoju susisiekti su savo banku ir apie tai pranešti. Bankas imsis priemonių, kad sukčiai negalėtų neteisėtai nuskaityti pinigų nuo kortelių, taip pat duos kitus patarimus, kaip elgtis su mokėjimo kortele, kurios duomenys paviešinti“, – sakė D. Mažeika.

Antras dalykas, kurį pareigūnas galėtų rekomenduoti socialinio tinklo naudotojams, yra bandymai tokias reklamas uždrausti: „Pamačius įtartiną reklamą socialiniuose tinkluose verta apie ją pranešti tinklalapių administratoriams pačiuose tinklalapiuose esančiomis priemonėmis. Tai padės užblokuosi sukčių reklamas ir nutraukti jiems paslaugų teikimą.“

Saugumo ekspertas: ne pirmas bandymas

„Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis patvirtino, kad tai išties yra vadinamasis sukčiavimas (angl. k. phishing) apsimentant oficialiu gamintoju arba pardavėju. Labai panaši sukčių ataka yra vykusi pavasarį su „Ray-Ban“ akiniais.

„Vartotojams reikėtų būti atidesniems: prieš spaudžiant nuorodą ar paveiksliuką, po kuriuo paslėpta nuoroda, reikia pažiūrėti kokį adresą rodo ant jo užvestas pelės kursorius. Jei svetainės adresas nesutampa su tuo, kuris pateikiamas reklamoje, arba kelia įtarimų, geriau tokios nuorodos nespausti. Saugumo specialistai dažnai pataria neskubėti spausti nuorodų, ypač gaunamų el. paštu ir sutinkamų socialiniuose tinkluose, nes sukčiai maskuoja kenksmingas svetaines po žinomų prekinių ženklų ir populiarių parduotuvių vardais“, – sakė D. Pelenis.

Jo nuomone, saugiausia už pirkinius atsiskaityti kreditine kortele arba atskira sąskaita, kurioje laikoma nedidelė, gal net konkrečiam pirkiniui skirta pinigų suma. Nukentėjusiems vartotojams jis siūlo kreiptis į savo banką ir prašyti grąžinti sukčiams sumokėtus pinigus.

Be to, jei atsiskaitant už pirkinį reikėjo prisiregistruoti ir sukurti paskyrą nurodant savo el. pašto adresą ir įvedant bet kokį slaptažodį, patariama pasikeisti el. pašto slaptažodį. Tai pat derėtų pasikeisti slaptažodžius visur, kur yra naudojama ta pati el. pašto adreso ir slaptažodžio kombinacija, pavyzdžiui, Facebook.

„Baltimax“ ekspertas pasakojo, kaip reikėtų atskirti tikrą elektroninę parduotuvę nuo fiktyvios. Paprastai fiktyvios e-parduotuvės dažnai nenaudoja saugaus ryšio užtikrinančio „https“ sertifikato, adreso laukelyje matomas tik „http“. Antras fiktyvių parduotuvių požymis – fiktyvios e-parduotuvės adresas kopijuoja originalios parduotuvės pavadinimą, bet naudoja papildomus žodžius ar simbolius. Pavyzdžiui, „Timberland“ reklamos atveju, originali batų parduotuvė ir gamintojo puslapis yra timberland.com, o skaitytojas pastebėjo, kad reklama veda adresu timberlandbox.com; fiktyvios e-parduotuvės dažnai naudoja nešifruotus mokėjimo puslapius (tas pats http, vietoj https).

Saugumo specialistai rekomenduoja norimų e-parduotuvių adresus vesti ranka, o ne spausti ant reklamoje matomų nuorodų.

„Jei tai yra nauja, vartotojui nežinoma e-parduotuvė, patariama patikrinti internete, ar nėra blogų atsiliepimų apie ją – nes neigiami komentarai plinta greičiau, nei teigiami. Beje, dažniausiai antivirusinės programos, kaip ESET sprendimai, atpažįsta nesaugius puslapius ir jų gali tiesiog neatidaryti vartotojui“, – sakė D. Pelenis.

Bankai siūlo patikrinti parduotuves

Paklausti, kaip patartų elgtis klientams, „Seb“ ir „Swedbank“ ekspertai tvirtino, kad svarbiausia – atsargumas.

„Seb“ banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška teigė, kad „klientams patariame visada atidžiai įvertinti, kam jie patiki savo mokėjimo kortelės duomenis, prekes pirkti žinomose, gerus atsiliepimus turinčiose elektroninėse parduotuvėse ir nesuvedinėti bei nedalinti duomenų neįsitikinus, į kieno rankas duomenys papuls. Taip pat patariame apsipirkimui elektroninėse parduotuvėse turėti atskirą kortelę ir joje nelaikyti visų savo lėšų.“

Jis pasakojo, kad „atsiskaitant elektroninėje parduotuvėje mokėjimo kortele, mokėjimo kortelių sistemos veikia taip, kad apmokėjimas yra garantuojamas, jei mokėtojas patvirtino mokėjimą:„Paprastai tariant, užrašas „rezervuota“ interneto banke ties pinigų suma reiškia, kad lėšos pasieks gavėją, nepaisant to, kad klientui supratus, kad jis papuolė į sukčių pinkles ir susisiekus su banku, kortelė vėliau bus užblokuota. Tokiais atvejais, kai lėšos prarandamos dėl sukčiavimo, bankas nagrinėja klientų pretenzijas dėl patirtų nuostolių kompensavimo.“

„Internetu prekes ar paslaugas įsigyja kas trečias Lietuvos gyventojas ir tokiu pirkėjų aktyvumu bando pasinaudoti elektroniniai sukčiai. Klasikinis pavyzdys – žinomų gamintojų prekių siūloma įsigyti už labai žemą kainą. Susiviliojęs pasiūlymu pirkėjas lieka apgautas – prekė jo, žinoma, nepasiekia, o jam atliekant pavedimą gali būti nukopijuoti jo banko sąskaitos duomenys“, – pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.

Nukopijavę prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis sukčiai toliau juos naudoja savo kėslams – juos parduoda ar perduoda savo bendrininkams arba patys apsiperka elektroninėse parduotuvėse.

Pasak M. Montvilo, bankų darbuotojai tokiais atvejais visuomet bando gyventojams padėti. „Jei žmogus į banką kreipiasi nedelsdamas, neteisėtus pavedimus mes paprastai galime susekti ir padėti gyventojams susigrąžinti prarastus pinigus. Tačiau norint išvengti tokių stresinių situacijų, elektroninėse parduotuvėse apsipirkinėjantiems žmonėms visada patariame nepamiršti paprastų saugaus apsipirkimo taisyklių“, – tęsia M. Montvilas.

„Swedbank“ elektroninės saugos ekspertas sako, kad prekes ir paslaugas visuomet saugiausia pirkti geros reputacijos bei žinomose Lietuvos ir užsienio elektroninėse parduotuvėse. Jei internetinės parduotuvės pavadinimas nieko nesako, apie jį nesate nieko girdėję, pasiteiraukite draugų ar pažįstamų, panaršykite galimų pirkėjų atsiliepimų internete. Veiklos istorijos neturinčius, nežinomus pardavėjus reiktų vertinti kritiškiau.

Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba renka informaciją apie vartotojų teisių pažeidimus ir skelbia oficialų sąrašą, kuriame pirkėjai gali pasitikrinti, ar elektroninė parduotuvė neturi skundų dėl blogo aptarnavimo, nekokybiškų prekių ar vėluojančio pristatymo.

Jei internetinėje parduotuvėje apsiperkate pirmą kartą, šiame sąraše visuomet galite patikrinti, kaip parduotuvę vertina kiti šalies gyventojai. Visų tikrų lietuviškų elektroninių parduotuvių duomenis taip pat galima lengvai patikrinti Juridinių asmenų registre.