Tyrimas „Living Business“, kurį „Samsung“ Baltijos šalių padalinio užsakymu bendrovė „GfK Custom Research Baltic“ atliko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, parodė, jog dirbantieji ne darbo metu daugiau nei dvi valandas aukoja darbui: kiekvieną dieną vidutiniškai 149 minutes mes dirbame laisvalaikiu – per pietus, važiuodami į darbą ar iš jo, būdami namie ir net bendraudami su draugais ar šeima. Kita vertus, darbo metu mes taip pat neužsiimame vien darbu – vidutiniškai 133 minutes praleidžiame skaitinėdami naujienas, asmeninius elektroninius laiškus, užsiimdami asmeninės elektroninės bankininkystės reikalais. Atlikus atimties veiksmą gaunamas gana nedidelis skaičius – tik 16 minučių kasdien „laimi“ darbdavys.
Atlikus daugiau nei 1500 žmonių (daugiau nei 500 jų – Lietuvoje) apklausą internetu išaiškėjo, jog 77 proc. žmonių kasdien dirba ir savo laisvalaikiu, netgi būdami su šeima, artimaisiais ir draugais.
Pasak „GfK Custom Research Baltic“ atstovės Ingos Talalaitės, „daugiausiai laisvo laiko darbui aukoja vadovai, o kuo pozicija žemesnė, tuo mažiau asmeninio gyvenimo laiko skiriama darbo reikalams.“
66 proc. lietuvių teigė, kad dirba kelyje į darbą ar namo, 56 proc. - bendraudami su draugais, 54 proc. - apsipirkinėdami, 49 proc. pietaujant, 49 proc. keliaujant.
Kaip bebūtų keista, toks ribos tarp darbo ir laisvalaikio išblukimas iš pačių darbuotojų pusės nėra vertinamas blogai – dėl galimybės prieiti prie darbovietės informacinių resursų iš bet kurios vietos personalas būna labiau patenkintas darbu.
Kitas įdomus ir gal kažkiek nerimą keliantis dalykas – tų pačių elektroninių įrenginių naudojimas ir asmeniniams, ir darbo reikalams: tyrimo metu išaiškinta, kad tik 11 proc. darbuotojų Lietuvoje darbo reikmėms gauna įmonės išmanųjį telefoną. Bet iš viso išmaniaisiais įrenginiais darbe ir laisvalaikiu naudojasi net 64 proc. apklaustųjų, kas reiškia, jog net 5 iš 6 išmaniųjų įrenginių, naudojamų darbe – asmeniniai.
„Pusė respondentų savo įrenginiais dalijasi su vaikais, o tai reiškia, kad verslo ar valstybės paslaptys gali atsidurti vaikų rankose“, - sakė bendrovės „Voras Consulting“ vadovas Paulius Petrėtis.
Tiesa, nuo paslapčių patekimo į netinkamas rankas galima nesunkiai apsisaugoti – telefoną nesudėtinga apsaugoti taip, kad jo nebūtų įmanoma atrakinti be kažkokios apsaugos priemonės – PIN kodo, slaptažodžio ar grafinio rakto, be to, kai kuriuose šiuolaikiniuose telefonuose jau būna funkcijų, leidžiančių saugiai dalintis įrenginiais su namiškiais – pavyzdžiui, galima įjungti „vaiko režimą“.
Tiesa, pasak „Samsung Electronic Baltics“ mobilaus verslo vystymo vadovo Vaido Bielinio, „tik trečdalis respondentų Lietuvoje žino saugumo politikos taisykles, susijusias su asmeninių įrenginių naudojimu darbe“ - tai reiškia, jog saugumo funkcijų egzistavimas nebūtinai reiškia jų naudojimą.
„Šios apklausos duomenys atskleidė daug įdomių ir verslui svarbių tendencijų apie darbo ir laisvalaikio suderinamumą bei augantį mobilumo poreikį šiame kontekste. Nors “Living Business” tyrimas orientuotas į verslą, iš jo rezultatų daug naudingų įžvalgų gali pasisemti ir patys darbuotojai – pavyzdžiui, dėl informacijos apsaugos būtinybės mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau tik nuo pačių piliečių priklauso, kaip jie pasinaudos šiais rezultatais, siekdami tiek asmeninių, tiek verslo rezultatų“, - teigia tyrimą atlikusios bendrovės „Gfk Custom Research Baltic“ verslo plėtros vadovė Laura Astrauskienė.
