Įmonė už 10 metų nuomos sutartį siūlo 24 tūkst. eurų, tačiau gyventojai nerimauja, ar ši antena kaip nors veiks jų sveikatą, o jei ne, gal sumažins nekilnojamojo turto vertę?
„Žmonės nori naudotis sparčiu mobiliuoju ryšiu, o jam reikalingos antenos, todėl statyti jas ant pastatų miestuose jau yra toks pat įprastas dalykas, kaip laidais atvesti elektrą, - sako „Telia“ tinklo vadovas Mindaugas Varanauskas. - Kalbant apie antenas ant namų ir signalo sklidimą reikia pabrėžti, kad antenos sukonstruotos taip, kad maksimaliai spinduliuotų antenos pastatymo kryptimi, o signalas į viršų ir į apačią nuo antenos ir už jos būtų minimalus. Bet kokiu atveju, Lietuvoje naudojame visame pasaulyje standartizuotą mobiliojo ryšio technologiją, kuri atitinka visus sveikatos apsaugos standartus, o Lietuvoje leidžiamas maksimalus elektromagnetinis poveikis yra dešimt kartų mažesnis nei daugumoje ES šalių.”
Tam, kad antena atsirastų ant daugiabučio namo reikia ne tik gyventojų sutikimo, bet ir priežiūros tarnybos leidimų. Tai - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Poveikį sveikatai neigia
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas DELFI paaiškino, kad bet kuris operatorius, norintis įrengti anteną ant daugiabučio namo, turi jiems pateikti antenos projektą ir stebėsenos planą.
„Mes įvertiname, ar tai atitinka higienos normų reikalavimus. Galima sakyti, mes vertiname, ar antena nekenkia aplink esantiems žmonėms. Kaip žinia, antenos yra kryptinės ir veikia tam tikra kryptimi, tad jos statomos taip, kad nespinduliuotų į greta esančių daugiabučių ir kitų pastatų langus. Ant to namo, ant kurio jos stovi, jos žemyn nespinduliuoja, nes yra nukreiptos į horizontą tam tikru kampu“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, operatoriai turi pateikti informaciją, koks bus antenos galingumas 300 metrų spinduliu, jeigu antena yra iki 1 kilovato galios. Tokios antenos paprastai yra įrengiamos mobiliojo ryšio operatorių.
Jei antenos galingesnės, jų galingumas ir atitikimas normoms vertinamas 1 km spinduliu.
„Praktiškai tiek, kiek elektromagnetinio srauto spinduliuoja ryšio bokštai, patenka į mūsų telefoną, kurį laikome prie ausies prisidėję. Yra atlikta tyrimų ir nėra įrodyta, kad tas elektromagnetinis srautas, kuris yra naudojamas telekomunkacijų, kenkia. Mes esame matavę ir realius antenų galingumus pas žmones, kurie pamato name priešais anteną ir kviečia mūsų specialistus kartu su Nacionaline visuomenes sveikatos priežiūros laboratorija. Kiek man teko matyti matavimų rezultatus, jie yra 100 kartų mažesni, nei leidžiama Lietuvoje“, - sakė A. Kutanovas.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) savo komentare nurodė, kad operatoriai, prieš pradėdami naudoti kiekvieną bazinę stotį, privalo ją užregistruoti RRT.
„Šios registracijos tikslas – užtikrinti elektromagnetinį suderinamumą tarp įvairių radijo ryšio sistemų, neatsižvelgiant į elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai“, - dėstoma atsakyme.
Poveikis NT vertei – galimas
Nekilnojamojo turto bendrovės specialistai sako, kad veikiausiai antena nekilnojamojo turto kainos nepaveiks, nors yra buvę atvejų, kai antenos įtakos jai turėjo. Svarbiausias kriterijus – kiek antena bus matoma kitiems žmonėms.
„Ar dėl mobiliojo ryšio ar kitų antenų ant namo stogo keičiasi butų kainos pasakyti sunku, bet galiu pateikti pavyzdį su sklypu: jo vertė buvo apie 72 tūkst. eurų, bet jis buvo parduotas už 63-64 tūkst. eurų, kai ant aukšto stulpo buvo iškelta antena, tad iki 15 proc. sumažėjo vertė. Pirma kaina buvo viena, o po to sklypas tapo ne toks patrauklus ir jį nupirko už mažesnę kainą“, - kalbėjo „ReSolution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis.
Vis tik pašnekovas sako, kad kai antenos nesimato, veikiausiai ji turto kainos nepaveiks, nebent tuo iš anksto pasidomi pirkėjas. Tiesa, tokių pirkėjų pasitaiko gana retai.
„Paprastai pirkėjas tokiais dalykais nesidomi, bent jau savo praktikoje nesu išgirdęs klausimų, ar yra antenos ant stogo“, - sakė D. Ringaitis.
Pašnekovo nuomonė, antenos gali keisti NT vertę tiek į neigiamą pusę, jei žmonės jas sieja su baimėmis, tiek ją didinti, jei už tai gaunamos papildomos pajamos.
„Žinau atvejų, kai žmonės džiaugėsi, kad ant stogo yra antena, nes jie už tai gaudavo pinigų iš nuomos ir už juos tvarkydavosi savo ūkį, - kalbėjo D. Ringaitis. - Galima apibendrinti taip: nekilnojamojo turto kaina nesumažės, bet gali atsirasti žmonių, kurie bijos antenos, tad pirkėjų šiek tiek gali sumažėtų. Jeigu antena būtų buto terasoje, kaina tikrai sumažėtų.“
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako nėra susidūręs su atvejais, kai mobiliojo ryšio antenos mažintų nekilnojamojo turto vertę.
„Situacija yra panaši kaip ir su vėjo jėgainėmis, kai yra panaši nuomonė, kad galbūt kažkokiu būdu jos kenkia žmonių sveikatai, bet svarbu atskirti, kada baimė yra reali, o kada tai – pseudo baimė. Turbūt visą laiką atsiras žmonių, kurie kai ko prisibijos ir nenorės pirkti buto name, kur, jų nuomone, kažkokia antena kenkia sveikatai, bet ar tai yra masinis reiškinys, mano supratimu – ne. Tai yra labiau išimtis nei taisyklė“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, yra įdomių atvejų, kai daugiabučiai namai statomi netoli elektrinių pastočių. Vienas jų – taip pat Vilniuje, Žvėryno rajone, Paribio g.
„Ten yra pastotė su daug elektros įrengimų, kuri gana įspūdingai atrodo, bet greta esantis daugiabutis namas buvo labai sėkmingai išparduotas. Atsirado pirkėjų, kuriems tai nė kiek netrukdė, nors atsirado ir tokių, kurie net nesvarstė pirkti buto šiame name dėl vaizdo ar potencialios baimės. Namas pastatytas prieš daugiau nei dešimtmetį, tad ne vienas butas jau ir pakeitė savo šeimininką“, - kalbėjo S. Vagonis.
Jis pastebėjo, kad situacija su mobiliojo ryšio antena yra dar paprastesnė, nes vargu ar gyventojai matys ją esant ant stogo.
„O jei yra nuomos pajamos, gal tai yra gerai visam namui ir jo gyventojams?“, - klausė S. Vagonis.
