Elektrinės vandenyne nėra naujiena: škotai statosi didžiausią pasaulyje plūduriuojančią vėjo jėgainę, o Japonija ant vandens rengiasi konstruoti gigantišką saulės elektrinę. Nenorėdama neatsilikti Kinija „išmeta savo kortą“ – ji kurs 20 plūduriuojančių atominių elektrinių Pietų Kinijos jūroje. Pirmasis statinys turėtų pradėti veikti dar iki 2018 m.
Pasak žurnalo „Tech Xplore“, vyriausybė pabrėžia, kad šis planas yra civilinio pobūdžio, kuriuo siekiama plėtoti branduolinės energetikos sritį gyventojų poreikiams. Tačiau žinant, jog Kinija šiame vandens telkinyje nuolat telkia karines pajėgas bei aršiai konfliktuoja su kaimynais, neatmetama galimybė, kad šiuo projektu norima užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą ir į militaristinės paskirties objektus.
„Atominės energetikos plėtra šiuo metu yra populiari ir sparčiai auganti sritis“, – teigia Kinijos laivų statybos pramonės korporacijos (CSIC) direktorius Liu Zhengguo.
Taip pat buvo paminėta, kad plaukiojanti atominė elektrinė galėtų tiekti elektros energiją tiek jūros vandens druskingumo mažinimo įrenginiams, tiek jūroje esančių naftos žvalgymo platformoms.
Vis dėlto yra ir daug, su šiuo projektu susijusių, problemų. Pirmiausia, vieta, kurioje kinai planuoja statyti elektrinę yra ginčijama teritorija, dėl kurios pretenzijas reiškia kaimyninės šalys. Naujasis projektas gali padidinti įtampą, nes tai parodo, jog Kinija šiame regione tikisi įsitvirtinti ilgam laikui.
Antra, pagal planus ryškėja, kad pagrindinė elektrinių užduotis bus naujų naftos gręžinių atviroje jūroje paieškos platformų aprūpinimas elektra. Tai reiškia, kad Kinija investuoja ne į atsinaujinančios energetikos propagavimą, o į tradicinės naftos naudojimą. Tai į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir prieštarauja tarptautiniams susitarimams mažinti CO2 emisiją bei stabdyti klimato kaitą.
Trečia, yra tikimybė, kad šios plaukiojančios atominės elektrinės į jūrą išleis radioaktyvias medžiagas. Atominės elektrinės iš tiesų yra pakankamai saugios (palyginti su iškastinio kuro jėgainėmis), tačiau istorijoje netrūksta pavyzdžių, kad avarijos kartais įvyksta. Net ir visiškai po avarijos izoliuotoje Fukušimos teritorijoje vis dar fiksuojamas padidėjęs radiacijos lygis. Panašios nelaimės atveju, iškiltų grėsmė jautrių vandenyno rifų ekosistemai ir kai kurioms gyvūnų rūšims. Ką jau kalbėti apie užterštas žuvis, kurias galbūt valgytų ir patys kinai.
Žinant, kad Pietų Kinijos jūroje dažnai kyla galingi taifūnai, atominės elektrinės vidury vandenyno gali staiga tapti pražūtingomis biologinių ekosistemų griovėjomis ar net nulemti žmonių sveikatos problemas.
