Ši neabejotinai charizmatiška permainingo ir ūmaus būdo asmenybė iki pat mirties ėjo „Apple“ valdybos pirmininko pareigas. Nepaisydamas ligos, iki paskutinės gyvenimo dienos S. Jobsas buvo visa galva pasinėręs į „Apple“ veiklą ir inovacijas. Daugelis ištikimų „Apple“ klientų ir vadovų svarsto, kaip įmonė atrodytų šiandien, jei jaunyvame amžiuje miręs S. Jobsas būtų gyvas.
Pastaruosius penkerius metus „Apple“ vadovavo Timas Cookas – akivaizdžiai visai kitokio charakterio asmenybė ir kitokią taktiką taikantis strategas. Skirtingai nei S. Jobsas, T. Cookas yra santūrus ir gebantis susitvardyti. Dabartinis „Apple“ vadovas didžiuojasi įmonės indėliu užsiimant labdaringa veikla ir neretai be išlygų prisiima atsakomybę už padarytas klaidas ir net už jas atsiprašo. Būtent taip nutiko po įmonės pristatytos netinkamai veikiančios žiniatinklio paslaugos „Apple Maps“.
Vadovaujant T. Cookui „Apple“ įgavo ramesnės ir ko gero malonesnės įmonės veidą, bet prarado konkurencingumo bruožus ir lyderės reputaciją, kryptingai formuotą S. Jobso vadovavimo laikais.
Visgi skirtumai tarp S. Jobso ir T. Cooko nėra esminiai. Tiesa ta, kad T. Cookas perėmė nemažai S. Jobso taikytų vadovavimo „Apple“ strategijų, todėl nuo savo pirmtako skiriasi ne taip drastiškai, kaip būtų galima pamanyti.
T. Cookas, kaip ir S. Jobsas, nemažai pasiekė įtvirtindamas „Apple“ kaip patikimai privatumą saugantį prekės ženklą. Siūlant žmonėms taip trokštamus brangius ir vis daugiau pelno nešančius gaminius bei produktus pavyko uždirbti milijardines sumas. Galima sakyti, kad T. Cookas kelia įmonės darbuotojams ne ką menkesnius reikalavimus nei S. Jobsas, be to, dabartiniam vadovui taip pat būdinga kovinė dvasia.
T. Cooko ryžtas puikiai atsiskleidė tada, kai įmonė kilo į tebesitęsiančią kovą su „Samsung“ dėl dominavimo išmaniųjų telefonų rinkoje. „Apple“ vadovas atkakliai siekė perduoti klausimo dėl patentų nagrinėjimą JAV Aukščiausiajam Teismui ir taip padėti galutinį tašką šiame užsitęsusiame procese.
Tvirtą valią T. Cookas pademonstravo ir tada, kai atsisakė vykdyti saugumo departamento prašymus padėti FTB atrakinti San Bernardine išpuolį įvykdžiusio Syedo Farooko „iPhone“ telefoną. T. Cookas tada pasakė, kad ginčą turi spręsti Aukščiausiasis Teismas, ir po šio pareiškimo jo vardas buvo pradėtas sieti su patikimiausiu privatumo ir saugumo garantu.
Kaip ir S. Jobsas, T. Cookas yra linkęs nepaisyti nusistovėjusių taisyklių. „Apple iPhone“ operacinė sistema, priešingai nei įprasta, naujinama ne kas du, bet kas tris metus. Dar mažiau įprasta tai, kad „Apple“ siūlomuose įrenginiuose T. Cooko iniciatyva nėra tokių, atrodytų, būtinų komponentų kaip ausinių lizdas.
Šiuo metu T. Cookas, sekdamas S. Jobso pavyzdžiu, entuziastingai imasi inovacijų. Nors iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas įrangos saugumo naujiniams, pastaruoju metu „Apple“ pasuko su sveikatos priežiūra, muzikos transliavimu ir debesų kompiuterija susijusių technologijų link. T. Cookas užsiminė, kad numatyta ir daugiau inovacijų, kurias ketinama taikyti virtualiosios bei išplėstinės realybės technologijų srityse. Be to, nors planai apie „Apple“ automobilį dar nepatvirtinti, kalbų apie tai jau pasigirsta: gali būti, kad per artimiausius ateinančius metus „Apple“ realizuos siekį prisijungti prie automobilių pramonės. Jei šis planas bus įgyvendintas, T. Cooko, kaip vadovo, charakteristiką papildys dar vienas iškalbingas faktas.
Vis dėlto atsiranda žmonių, keliančių klausimą, kaip „Apple“ ir technologijų pasaulis atrodytų šiandien, jei S. Jobsas tebebūtų gyvas ir tebevadovautų įmonei iš būstinės Kupertine. S. Jobsas turėjo unikalią savybę: jis sugebėjo priversti darbuotojus padaryti iš pažiūros neįmanomus dalykus.
Ar įmanoma, kad vadovaujant S. Jobsui, būtų paleista iš pradžių išliaupsinta, o vėliau tiesiog užmiršta „Apple“ televizija? Ar gali būti, kad gatvėmis jau riedėtų automobilis, galintis konkuruoti su tokiais kaip „Tesla“? Ar tikėtina, kad „iPhone“ telefonas iš priekio jau būtų stiklinis, o jo veikimas būtų pagrįstas organinių šviesos diodų technologija, kaip kad kitais metais pasirodysiantis modelis?
Atsakyti į šiuos klausimus mėgina tiek žinovai, tiek įvairias hipotezes mėgstantys kelti „specialistai“. Vis dėlto net didžiausi skeptikai ir pavyduoliai pastaraisiais metais pripažino, kad S. Jobsas, pasitelkęs savo gebėjimus įteigti, įtikinti ir įrodyti, o ne retai panaudodamas ir įsakmų, griežtą toną, būtų sugebėjęs išsireikalauti tiek, kiek įmanoma, ir maksimaliai išplėtoti įmonės veiklą.
1997-aisiais metais laikinai „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas užėmęs S. Jobsas (nuolatinėmis šios jo pareigos tapo nuo 2000-ųjų) iš esmės pakeitė įmonę. Tuo metu „Apple“ plėtrą stabdė itin biurokratiška įmonės struktūra ir būtinybė parduoti labai daug gaminių. S. Jobsas šią struktūrą suardė, paskelbė apie tam tikrų gaminių tiekimo nutraukimą ir ėmėsi formuoti įmonę, kurioje būtų gaminami tik pačios aukščiausios kokybės gaminiai.
Kai neliko pagrindo būgštauti dėl „Apple“ stabilumo, visą dėmesį S. Jobsas sutelkė į inovacijas ir paskatino sukurti plataus atgarsio sulaukusias naujas kompiuterinės įrangos versijas. 2007-aisiais išleistų „iPhone“ telefonų bumas – taip pat S. Jobso nuopelnas. Jam tenka garbė ir už planšetinių kompiuterių populiarinimą pristatant „iPad“.
Net ir tada, kai pirmasis inovatyvių gaminių pristatyti nesuskubdavo, S. Jobsas visada sugebėdavo geriau už kitus pademonstruoti neaprėpiamas pažangiausių technologijų galimybes. Reikia nepamiršti, kad tai buvo žmogus, užtikrinęs neįtikėtiną „Apple“ pelningumą.
Jei ne S. Jobsas, „Apple“ nebūtų tapusi tokia įmone, kokią žinome šiandien.
S. Jobso laikais T. Cookas ėjo įmonės vykdomojo direktoriaus pareigas ir mokėsi iš tuometinio „Apple“ vadovo. T. Cookas įvaldė prekės ženklo populiarinimo meną, perprato tobulėjimo inovacijų pagrindu principą, suvokė, kaip svarbu atsisakyti kad ir populiarių, bet nešiuolaikiškų sprendimų. Jis taip pat sužinojo, kaip svarbu įkvėpti darbuotojus.
„Steve‘as [Jobsas] tiesiog šaukdavo ant tavęs, o Timas [Cookas] yra ramesnis, ne tokio ūmaus būdo, – sakė „Apple“ viceprezidentas, atsakingas už internetinės programinės įrangos ir paslaugų sritį, Eddy Cue duodamas interviu leidiniui „Fast Company“. – Kai nuvili Timą, jis nekelia balso, bet jautiesi taip tarsi jis ant tavęs rėktų. Anksčiau stengiausi nenuvilti Steve‘o, o dabar stengiuosi nenuvilti Timo. Tokius pat jausmus man sukelia tik tėvas.“
Taigi, panašumų tarp buvusio ir dabartinio vadovų nemažai, tačiau svarbiausia tiesa, kurią T. Cookui teko įsisavinti, yra ta, kad jis – ne Steve‘as Jobsas.
Ne vieną kartą per pastaruosius penkerius metus T. Cookas nenorėdavo galvoti apie S. Jobsą kaip apie kolegą, užimantį lygiavertes pareigas: juk įmonei galėjo vadovauti ir dar vienas generalinis direktorius. Vis dėlto, kad ir kaip stengėsi pakilti iki to paties lygio kaip vienas iš „Apple“ įkūrėjų, T. Cookas turėjo pripažinti, kad niekada nebuvo, o greičiausiai ir nebus tokio kaip S. Jobsas.
„Mano nuomone, Steve‘o niekas negali pakeisti. Jis tiesiog unikalus“, – sakė T. Cookas rugpjūčio mėnesį duodamas interviu „The Washington Post“.
Jau penkerius metus S. Jobso „Apple“ yra T. Cooko „Apple. Pelnas tebėra užtikrintas, „iPhone“ paklausa nemąžta, o „Mac“ ir toliau populiarūs. „Apple“ – S. Jobso sukurta, išlaikyta ir pertvarkyta įmonė – šiuo metu užima garbingą vietą tarp pasaulio lyderių. „Apple“ uždirbamos pajamos leidžia imtis kone bet kurios veiklos.
S. Jobso nebėra ir jis negali pasidžiaugti savo darbo vaisiais, tačiau jo įtaka iki šiol juntama kiekvienoje „Apple“ iniciatyvoje. Sunku įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų technologijų pramonė, nekalbant apie „Apple“, jei prie jos nebūtų prisidėjęs S. Jobsas.
