Prie milijonais įvertinto produkto prisidėjo ir lietuviai: tokio norėtų kiekvienas

 (6)
Natūralios Saulės šviesos trūkumas yra laikomas vienu didžiausių apribojimų šiuolaikiniuose aukštuminiuose bei didelio perimetro pastatuose.
Prie milijonais įvertinto produkto prisidėjo ir lietuviai: tokio norėtų kiekvienas
© Bendrovės nuotr.

Kai kurie juose pritaikyti architektūriniai sprendimai leidžia padidinti dienos šviesos kiekį dangoraižių patalpose, tačiau iki šiol dar niekam nebuvo pavykę sukurti dirbtinio saulės šviesos – stoglangio iliuziją kuriančio apšvietimo šaltinio.

Pernai galutinai baigta sukurti technologija „Coelux“, stebėtinai panaši į tai, ką žmogaus akys mato pro realų stoglangį saulėtą dieną.

Prisidėjo ir lietuviai

Kuriant šią technologiją, dalyvavo ir lietuvių įmonė „Ekspobalta“, kuri šiuo metu rūpinasi technologijos diegimu įvairiose pasaulio šalyse kartu su italų apmokytomis komandomis.

„Ekspobalta“ direktorius Saulius Valius pasakojo, kad natūralios dienos šviesos technologijai sukurti prireikė dešimties metų tyrimų ir ilgo projekto partnerių darbo.

„Tai – žydro dangaus iliuziją sukurianti apšvietimo sistema, kurios pagrindinės dalys – labai galingas LED prožektorius ir inovatyvi nanotechnologijų pagrindu sukurta danga, atliekanti atmosferos funkciją: tarytum visi 10 atmosferos kilometrų joje suspausti į kelis milimetrus ar centimetrus. Dėl to itin ryškios lempos šviesa, sklisdama per šią dangą, priverčia stiklą švytėti žydrai, o ant sienos ar grindų išlieka šiltas atspalvis ir ryškūs šešėliai“, – pasakojo S. Valius ir pridūrė, kad naujoje apšvietimo sistemoje nėra naudojami šviesą dažantys filtrai.

Jis sakė, kad žmogui, bent kiek išmanančiam fiziką ir žvelgiančiam į šią šviesos instaliaciją, visada kyla klausimas, kaip tai padaryta, nors atsiranda ir sakančių, kad tai – šviestuvas, ant kurio šviesos šaltinio uždėtas žydras filtras. S. Valius juokėsi: „Tada ir Saulę imituojanti šviesa turėtų būti žydra ir visa patalpa būtų nušviesta melsva spalva. Tai – daug sudėtingesnė technologija, prie kurios tobulinimo dirbo ne vienas mokslininkas“, – sakė jis.

Tyrimams vadovavo išradimo autorius Insubrijos universiteto Italijoje mokslininkas Paolas Di Trapanis, kuris tyrimus, pagrindžiančius inovatyvią sistemą, pradėjo dar prieš dešimt metų. Projekte dalyvavo ir „Ekspobalta“, taip pat Ciuricho universitetas, „Bartenbach Lichtlabor“ (Austrija), „Maxwell Render“ (Ispanija). Paskutiniame etape vystant ateities kartos būsimą produktą dalyvavo ir „Eika“.

Gaminiai jau patentuoti ir įkūrus kompaniją „Coelux“ yra pristatomi rinkoje.

Kaip pasakojo S. Valius, šiuo metu natūralų saulės apšvietimą imituojanti sistema yra įdiegta virš 50 įvairių pasaulio vietų įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Rusijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

Du projektai įgyvendinti ir Lietuvoje: modernią apšvietimo sistemą turi Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir prabangių baldų, interjero prekių ir „Bang&Olufsen“ aparatūros salonas „Beola“.

Pasaulyje jau pripažintas

„Geriausia šią apšvietimo sistemą diegti tariantis su architektais, dar projekto įgyvendinimo stadijoje. Kuo toliau, tuo ją įdiegti tampa sudėtingiau, ir tuo daugiau griovimo bei instaliacijos darbų prireikia, tačiau nieko nėra neįmanoma“, – tikino S. Valius.

Apšvietimo sistemą galima pasirinkti dviejų dydžių: stoglangį primenantis apšvietimas gali būti apie 1 metro pločio ir 2 metrų ilgio (1X2), kitas mažesnis – 1X0,5 metro. Diegiančios šias apšvietimo sistemas įmonės vadovas sakė, kad didesniosios instaliavimo kaina gali siekti apie 35 tūkst. eurų, tačiau paprastai ji priklauso nuo instaliavimo sudėtingumo, dalių transportavimo kainos, muitų.

Kelios studijos, kurias atliko „Coelux“, parodė, kad žmonės, dirbantys šioje šviesoje, jaučia žymiai didesnį komfortą, yra produktyvesni ir jaučia mažesnį stresą. Dėl to šis apšvietimas tinka diegti biuruose. Ši technologija gali būti pritaikyta ir sveikatos sektoriuje – ligoninėse bei klinikose. Dar viena potenciali rinka – prabangūs ir išskirtiniai namai.

„Ji labai tiktų požeminiuose metro, kur labai nejauku, dažniausiai gana tamsu“, – toliau vardijo objektus S. Valius. Kompanijos vadovas prisiminė, kaip apšvietimo sistema buvo įrengiama ligoninėje Milane: „Tai buvo eksperimentinis projektas, už kurį ligoninė nebuvo įpareigota mokėti, bet rezultatą pamatęs ligoninės direktorius iškart paprašė sąskaitos. Jis džiaugėsi sukurtu jaukiu, teigiamai lankytojus nuteikiančiu ir erdvę pakeičiančiu apšvietimu.“

Europos Komisija (EK) šį projektą atrinko kaip vieną technologiškai inovatyviausių projektų, vykdytų Septintojoje mokslinių tyrimų programoje. Projektas pateko tarp 12 geriausiųjų Europoje ir gavo daugiau nei 2,5 mln. eurų finansavimą.

Kai jau remiantis EK finansavimu buvo sukurtas pramoninis gaminys, jis gavo keletą ypatingai prestižinių apdovanojimų: „Lux Awards 2014“, Londone jam suteiktas „Inovatyvaus šviesos šaltinio apdovanojimas“, jis buvo įvertintas tarp geriausių dešimties 2014 m. produktų šviesos produktų rinkimuose. Apšvietimo sistemą įvertino MIT technologijų apžvalgos atstovai Italijoje. Bene pats prestižiškiausias apdovanojimas atkeliavo ir Pasaulio Ekonomikos forumo Šanchajuje – apšvietimo sistema gavo „Technology Pioneer 2015“ apdovanojimą.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Technologijos

Tel Avivo universitete - šiuolaikinė Trojos arklio versija

Kūrybos agentūros vadovas ir vizualinių menų kūrėjas Gideonas Amichai sukūrė savotišką šiuolaikinę Danajų dovanos versiją – gigantišką arklį, kurio gamybai panaudojo daugybę virusais užkrėstų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų.

„Tele2“ išbandė naują daiktų interneto technologiją (1)

„Tele2“ kartu su „Nokia“ Estijoje pristatė pasaulinę technologinę naujovę – siaurajuosčio daiktų interneto technologiją (Narrowband Internet of Things, NB-IoT), veikiančią komerciniame tinkle.

„Bitės“ prognozė: didesni greičiai neišvengiami (7)

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“, ruošdamasi 5G ryšiui, 10 kartų didina savo tinklo pralaidumą – 10 Gbps greitį keičia 100 Gbps standartas.

Ar leistumėte, kad jus operuotų robotas? (3)

Panašu, kad visai greitai chirurgai skalpelius galės visiškai atiduoti robotams. Bent jau paprastesnėms operacijoms atlikti. O jie galės koncentruotis ties itin sunkiomis procedūromis.

Gal ir sunku patikėti, bet mokslininkai žada pigesnių statybinių medžiagų (4)

Kauno technologijos universitete (KTU) Statybos inžinerijos magistrantūros studijas pasirinkusios Mantvydės Mičelytės atlikti tyrimai gali pagelbėti verslininkams sumažinti medžiagų gamybos išlaidas, prailginti jų naudojimo terminą ar gamybos proceso metu utilizuoti nereikalingas atliekas.