Įdomu tai, kad šitaip elgdamiesi jie ne tik rizikuoja sulaukti baudų, bet kartu nė nesusimąstydami apvagia ir savo mylimus autorius.
Neseniai vienas kolega pasidalijo patirtimi, kai legaliai įsigijęs ilgai lauktą Leonardo Coheno albumą kai kurių draugų buvo švelniai pašieptas – kam mokėti pinigus už tai, ką gali gauti nemokamai?
Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA pirmininkė, advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė pastebi, kad mūsų visuomenėje keistai ir savotiškai gerbiami tie, kurie kitų – valstybės, kolegų, kaimynų, silpnesniųjų ir t.t. sąskaita – pasidaro sau naudos.
„Visi puikia suvokia, ką daro, ir tai, deja, nelaikoma gėdingu dalyku. Intelektinės nuosavybės atveju internetinis piratavimas dažnai yra geidžiamiausias ir, deja „modernus“ jos naudojimo būdas. Kai kas nors legaliai perka autorių teisės saugomus kūrinius, tam tikrame rate gali būti vertinamas kaip nesumanus, gal net nevykėlis. Visuomenė drąsiai ir noriai naudojasi internetinio piratavimo teikiamomis „gėrybėmis“, tai parodo tik apsimestinę pagarbą mėgiamiems autoriams. Tai turime keisti, keisdamiesi patys“, – kalba V. Ladigaitė-Balčiūnienė.
Išgalėtų susimokėti ir už legalų kino seansą
Atliktų tyrimų duomenimis, pirataujanti auditorija nėra socialiai pažeidžiamų mūsų visuomenės sluoksnių atstovai. Priešingai, dažniausiai tai – finansiškai savarankiški, aukštesnes nei vidutinės, pajamas gaunantys, didmiesčiuose gyvenantys asmenys, daugiausia 8–45 metų amžiaus vyrai.
„Palaipsniui patvirtinta, kad piratavimas yra gyvenimo būdas, vertybinis požiūris, o ne skurdo pasekmė, už ko kartais slepiamasi. Dažnas laisvalaikio komplektas atrodo taip: alkoholinis gėrimas, kurį įperka kiekvienas, plius naujausias piratinio kino ar muzikos seansas“, – lietuvių įpročius atskleidžia LANVA atstovė.
Anot jos, piratavimas paplitęs visose įmanomose autorių teisių srityse. Kino, muzikos, kompiuterinių programų industrijose piratavimo mastai yra didžiausi, nuo piratavimo kenčia ir tokios verslo sritys, kaip knygų ir kitokia leidyba.
V. Ladigaitė-Balčiūnienė sukčiaujantiems internautams primena, kad visi jų internete atliekami veiksmai yra matomi ir už tai jiems gresia rimti nemalonumai. „Kiekvienas turi žinoti, kad nustatyti, bet kurį pirataujantį vartotoją arba nelegaliame turinio platinimo tinklapyje patalpintą kūrinį šiandien nesudaro sunkumų. Tai nebėra brangu ir technologine prasme.
Kiekvienas piratinės produkcijos vartotojas turi suvokti, kad jis paremia oficialiuose tarptautinių institucijų dokumentuose šešėliniu įvardijamą nusikalstamą organizuotą tarptautinį verslą, atrodytų, tokias „nekaltais“ veiksmais, kaip narystės mokėjimai, kompiuterio resursų dalijimasis, galimas perdavimas nežinomiems (nelegaliems) veiksmams elektroninėje erdvėje vykdyti ir t.t.“, – įspėja ji.
Nepripažįsta nusižengę
Advokatė atkreipia dėmesį, kad blogi pavyzdžiai greit užkrečiami. „Lietuvos visuomenė, pradedant skurdžiausiais, baigiant turtingiausiais jos nariais, tyliai, o kartais ir garsiai pritaria piratavimui, laiko tai „kultūringu“, vos ne skatintinu užsiėmimu. Nors įstatymai ir yra, valstybėje dedama per mažai pastangų, kad jie būtų vykdomi. Neteko girdėti apie privalomą mokinių supažindinimą su civilizuotu intelektinės nuosavybės naudojimu asmeninėms reikmėms ir švietimo įstaigose mokymo procese. Jei piratavimas yra „norma“ tėvams, ji bus „norma“ ir vaikams“, – įsitikinusi V. Ladigaitė-Balčiūnienė.
Teisės aktai Lietuvoje įtvirtina tiek autorių teisių turėtojų sutikimo, leidimo būtinumą siekiant padaryti viešai prieinamais jų teisių objektus (kūrinius) įvairiais būdais ir formomis, tiek administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už šių teisių pažeidimą.
„Galiojančiame administracinių teisės pažeidimų kodekse už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio, įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes, ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais įtvirtinta bauda – nuo 289 iki 579 eurų. Už pakartotinius veiksmus baudos dydis siekia iki 868 eurų. Tai vartotojams, pirataujantiems internete, gresianti teisinė atsakomybė“, – dėsto V. Ladigaitė-Balčiūnienė.
Baudžiamajame kodekse atsakomybė numatyta ir šešėlinio verslo vystytojams: kriminaline bausme gali būti baudžiama už komerciniais tikslais daromas analogiškas veikas, kai kūrinių originalų kainos viršija 100 MGL dydžio sumą.
Autorių teisėms atstovaujančią advokatę stebina sučiuptų prasikaltusių vartotojų reakcijos. „Pareikalavus pirataujančio interneto vartotojo atsakomybės dažniau tenka stebėti tikrai nuoširdų asmenų pasipiktinimą, kaip drįstama jį trukdyti dėl „nesamo“ pažeidimo, jo asmens duomenis internete esą naudoja kiti, tačiau labai retai – susitaikymą su pažeidimo faktu, kaip jau yra įprasta, tarkime, viršijus greitį“, – pasakoja Ladigaitė-Balčiūnienė ir priduria, kad stengiantis pakeisti žmonių savimonę ir vertybes prireiks laiko.
Bene garsiausia su piratavimu iki šiol susijusi byla Lietuvoje – JAV programinės įrangos kūrimo kompanija „Microsoft“ prieš garsiausią Lietuvos piratų svetainę Linkomanija.net.
Nors teismo sprendimu nuspręsta ne tik uždaryti portalą, kuriame neteisėtai naudoti „Microsoft“ ženklai, bet ir iš jos įkūrėjų priteisti 120 tūkst. litų žalos atlyginimą, uždrausta naudoti „Microsoft“ ženklus, abi šalys nutarė bylą baigti taikos sutartimi, kurios sąlygos nebuvo paviešintos.
Milžinišką baudą teismas skyrė ir buvusiam Bostono universiteto studentui Joelui Tenenbaumui. Už nelegalų 30 dainų parsisiuntimą ir platinimą vaikinui priteista sumokėti 675 tūkst. dolerių (apie 637 tūkst. eurų). Įdomu tai, kad už legalius muzikos albumus jis tebūtų sumokėjęs 450 dolerių (apie 425 eurus).
Kviečia pranešti apie nelegalią muziką
Neseniai siųstame Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA) pranešime spaudai rašė apie atnaujintą nelegalių muzikos naudotojų žemėlapį. Organizacijos svetainėje patalpintame žemėlapyje galima pažymėti galimai neteisėto kūrinių naudojimo vietas.
Šioje žemėlapio nuotraukoje matyti, kiek legalių muzikos naudotojų yra kiekviename Lietuvos mieste.
Atnaujintame žemėlapyje galima surasti ne tik asociacijos LATGA atstovaujamą repertuarą naudojančius verslo subjektus, bet ir suradus žemėlapyje savo buvimą vietą pranešti apie galimus pažeidėjus užpildant specialią pranešimų apie kūrinių naudojimą anketą.
„Žemėlapis sujungtas su kitomis svarbiomis funkcijomis, todėl „nelegalus“ galima iš karto nufotografuoti mobiliuoju įrenginiu ir nuotraukas atsiųsti mums net nenaudojant savo elektroninio pašto. Taip pat galima pasidalinti nuorodomis ir socialiniuose tinkluose. Labai tikimės, kad pilietiškų žmonių atsiras vis daugiau“, – sako Muzikos kūrinių skyriaus Licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis.
Naudotojų žemėlapyje pažymėtos visos viešosios erdvės, pradedant degalinėmis, baigiant koncertų salėmis, kurios turi licencines sutartis su LATGA, todėl gali legaliai naudoti populiariausių Lietuvos ir užsienio autorių kūrinius.
Asociacija atstovauja per 2000 Lietuvos ir milijonams dainų kūrėjų visame pasaulyje. Šiuo metu LATGA yra sudariusi apie 4,8 tūkst. licencinių sutarčių su muzikos kūrinius versle naudojančiomis komercinėmis organizacijomis.
