„Finansinių duomenų vagystės visada buvo vienas paprasčiausių kibernetinių nusikaltėlių būdų nelegaliai užsidirbti. Jūs neturite būti įgudęs programuotojas ir investuoti daug pinigų į infrastruktūros priežiūrą. Žinoma, daugumą finansinių duomenų vagysčių schemų lengva atpažinti ir išvengti, tačiau sprendžiant iš statistikos, nemažai žmonių vis dar nepakankamai atsargūs, kalbant apie finansinių duomenų saugumą internete. Priešingu atveju nebūtų tiek išpuolių 2016 m.“, – cituojama bendrovės vyriausioji tinklalapių turinio analitikė Nadežda Demidova.

Palyginti su 2015 m., finansinių duomenų vagystės išpuolių skaičius išaugo 13,14 proc. ir 2016 m. sieks 47,48 proc. visų duomenų vagystės išpuolių, rašoma „Kaspersky Lab“ pranešime.

Pernai bendrovės antiduomenų vagystės technologijos aptiko beveik 155 mln. naudotojų bandymų apsilankyti įvairiuose sukčiavimo puslapiuose.

Iš jų beveik pusė buvo bandymai apsilankyti finansiniuose sukčiavimo puslapiuose, t. y. buvo siekiama gauti vertingos asmeninės naudotojų informacijos, pavyzdžiui, internetinės bankininkystės sąskaitų numerius, kredito sąskaitas, socialinio draudimo numerius, internetinės bankininkystės prieigai naudojamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius.

Nusikaltėliai ketino šią informaciją naudoti pinigų vagystėms ir tai - aukščiausias iki šiol „Kaspersky Lab“ užregistruotas finansinio sukčiavimo rodiklis.

Kas ketvirtame (25,76 proc.) išpuolyje buvo naudojama netikra internetinės bankininkystės informacija ar kitas su banku susijęs turinys.

Duomenų vagystės išpuolių, susijusių su mokėjimo sistemomis ir elektroninėmis parduotuvėmis, buvo 11,55 proc. ir 10,14 proc.

Finansinių duomenų vagysčių, aptiktų „Mac“ kompiuteriuose, buvo 31,38 proc.

Siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo, patariama imtis šių priemonių:

Mokėdami internetu visada patikrinkite svetainės teisėtumą. Ryšys turi būti apsaugotas https, domenas turėtų priklausyti tai pačiai organizacijai, kuriai ketinate mokėti.

Visada patikrinkite iš žinomų prekių ženklų gaunamų laiškų teisėtumą. Net jei jūsų primygtinai prašo ką nors padaryti skubiai, pavyzdžiui, pakeisti slaptažodį, pirmiausia įsitikinkite, kad prašymas buvo išsiųstas teisėto siuntėjo – kreipkitės į banką arba mokėjimo sistemos atstovą, kad išsiaiškintumėte, ar jie tikrai išsiuntė jums elektroninį laišką.

Nespauskite nuorodų ar interneto puslapių, jei turite abejonių dėl jų teisėtumo.

Naudokite patvirtintus saugumo sprendimus, turinčius elgesio ir antiduomenų vagystės tikrinimo technologijų. Tai leis nustatyti net pačius naujausius duomenų vagystės pavojus, kurie dar nebuvo įtraukti į duomenų bazę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)