Kaip rašo naujienų svetainė „Vedomosti“, Rusijos elektroninių ryšių stebėjimo tarnyba „Roskomnadzor“, privalanti prižiūrėti šio įstatymo laikymosi, turės teisę pateikiant atitinkamą reikalavimą interneto paslaugų teikėjams riboti prieigą prie interneto išteklių, kurie naujojo įstatymo nesilaikys. Tiesa, tame pačiame leidinyje teigiama, kad „Roskomnadzor“ nepuls uoliai tikrinti visų galimų pažeidėjų nuo pat rugsėjo 1 d. ir atkirtinėti Rusijos nuo išorinio interneto.
Viena iš bendrovių, atsisakiusių Rusijos vartotojų duomenis laikyti Rusijoje – „Facebook“. „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas buvo susitikęs su šio didžiausio pasaulyje socialinio tinklo (tiesa, Rusijoje tai yra tik 10 vietą pagal populiarumą užimanti svetainė) vadovu visuomenės politikai Skandinavijoje, centrinėje ir rytų Europoje Thomasu Myrupu Kristensenu. Susitikimas, „Vedomosti“ žiniomis, baigėsi Rusijos atstovui nieko nepešus: T, M. Kristensenas pareiškė, kad nemato būtinybės perkėlinėti tarnybines stotis į Rusiją. Rusijos finansuojamo informacijos šaltinio „Sputnik“ duomenimis, tai yra finansiškai nenaudinga, be to, kito „Sputnik“ cituojamo šaltinio žiniomis, „Facebook“ vartotojų paskyrų informacijos nelaiko asmeniniais duomenimis.
Tiesa, oficialus „Roskomnadzor“ atstovas paneigė, kad „Facebook“ atsisakė perkelti vartotojų duomenis į Rusiją, o pats „Facebook“ atstovas pokalbio detalių nekomentuoja.
„Vedomosti“ duomenimis, „Facebook“ vartotojo duomenys nėra saugomi vienoje konkrečioje geografiškai apibrėžtoje vietoje. Geografiškai galima būtų apibrėžti tik tam tikrų duomenų klasių saugojimo vietas: vienur saugomi viso pasaulio vartotojų komentarai, kitur – jų „palaikinimai“ ir panašiai. Į vieną vietą vieno vartotojo duomenys surenkami tik interneto naršyklėje, jau naudotojo kompiuteryje.
„Wikipedia“ uždraudimas – galios patikrinimas?
Leidinio „The Guardian“ duomenimis, neseniai vykęs trumpalaikis „Wikipedia“ interneto enciklopedijos uždraudimas Rusijoje taip pat yra susijęs su rudenį įsigaliosiančiu įstatymu ir Rusijos interneto cenzūros įrankių ribotomis galimybėmis.
„Tai svarbus atvejis, nes tai yra dalis bendro puolimo prieš https protokolą. „Roskomnadzor“ ir Rusijos saugumas (FST) nežino ką su juo daryti“, – sakė žurnalistas ir knygos apie Rusijos internetą „Red Web“ autorius Andrejus Soldatovas. Anot jo, interneto stebėsenos sistema SORM neveikia su saugiu https protokolu, kurį naudoja ne tik „Wikipedia“, bet ir tokios svetainės, kaip „Facebook“, „Google“ ir daugelis kitų.
A. Soldatovas svarsto, kad laikinas „Wikipedia“ draudimas galėjo būti naujos strategijos išbandymas: „Roskomnadzor“, grasindamas uždrausti didelės svetainės vieną konkretų puslapį, tokiu būdu gali paskatinti tas svetaines nebenaudoti https protokolo, kad konkretaus puslapio draudimas nepaveiktų prieinamumo prie visos svetainės.
„Su https yra dvi galimybės: pirma – turėti prieigą prie duomenų dar iki jų šifravimo, kas paaiškina reikalavimą laikyti tarnybines stotis Rusijoje. Antra – priversti svetaines atsisakyti https, kaip kad nutiko su „Wikipedia“.
