Jau dabar vyksta robotų-išvežiotojų prototipų bandymai, o 2016 metų ketinama pradėti teikti tokias išvežiojimo paslaugas JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienas robotas gali bugabenti apie 9 kg pirkinių – maždaug du tipinius prekybos centro maišus. Jiems turėtų būti patikėtas paskutinis prekių išvežiojimo žingsnis, kai kelionės trukmė nuo parduotuvės iki pirkėjo durų yra ne ilgesnė nei 30 minučių.
„Kelios paskutinės pristatymo mylios dažnai sudaro didžiąją dalį bendrų pristatymo sąnaudų. Mūsų robotai sukonstruoti panaudojant technologijas, kurias atpigino išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, jie pritaikyti numatytam tikslui ir suteikia galimybę sumažintus kaštus perleisti klientui“, – rašė bendrovės generalinis direktorius Ahti Heinla.
Pirkėjai savi išmaniuoju telefonu galės prekes užsakyti, pasirinkti jiems tinkamą pristatymo laiką, stebėti jo buvimo vietą ir, jam pasiekus pirkėjo duris, atrakinti vidinį roboto konteinerį, kuriame sudėtos užsakytos prekės.
Bet, žinoma, ne viskas taip paprasta, o „Starship Technologies“ dar reikės gerokai pasistengti realizuoti savo užmačias. Visų pirma, turi būti išspręstas teisinis klausimas. Bendrovės atstovai tikina jau suderinę teisinius roboto bandymo Londono Grinvičo apylinkėse reikalus, tačiau kitose vietose išsirūpinti reikiamus leidimus gali būti kur kas sunkiau. Pavyzdžiui, Londono miesto policija neseniai įspėjo piliečius, kad miesto keliais ir šaligatviais draudžiama važinėti savaime pusiausvyrą koreguojančiomis riedlentėmis-riedžiais, todėl visai tikėtina, kad pareigūnai nelabai draugiškai žiūrės ir į išoriškai nevaldomus robotus.
Įtartinas ir sąnaudų klausimas. „Starship Technologies“ tvirtina, kad robotus pagaminti labai nebrangu ir kad energijos jie suvartoja mažiau už daugumą elektros lempučių, tačiau tikslų skaičių nepateikia, o kol jų nėra, labai sunku atlikti skaičiavimus, ar ši technologija iš tiesų sumažintų pristatymo sąnaudas.
Negalima pamiršti žmogiškojo veiksnio: paprastiems piliečiams gali nelabai patikti, kad šaligatviai užgrūsti mažų kažkur riedančių robotukų, o kur dar į nusikalstamumą linkusi visuomenės dalis...
Robotukas turėtų riedėti spartaus ėjimo greičiu (apie 6,5 km/h). Tai reiškia, kad jis būtų lengvas taikinys vagims ar tiesiog nuobodžiaujantiems paaugliams, kurie tuo metu neturi ką paspardyti. Vienintelė robotuko apsauga šiuo atveju būtų aplinką stebinčios kameros ir garsiakalbis – juos nuotoliniu būdu valdytų gyvas operatorius, esantis valdymo centre.
„Jeigu kas nors bandytų ką nors pavogti iš roboto, operatorius galėtų sušukti: „Policija atvyks po penkių minučių. Žinome jūsų buvimo vietą, be to, esate filmuojami“, – sakė A. Heinla. Tik nežinia, ar tokių priemonių pakaktų rimtai nusiteikusiam vagiui sustabdyti.
