Žmonės „nori daugiau informacijos, daugiau įspūdžių, daugiau painiavos“, – rašo švedų neuromokslininkas Torkelis Klingbergas. Mes linkę „ieškoti situacijų, reikalaujančių lygiagrečios veiklos, ar situacijų, kuriose [mus] tiesiog pritrenkia informacija“. Jei lėtas slinkimas spausdintais puslapiais žodis po žodžio slopina troškimą pasinerti į mentalinius stimulus, internetas jį skatina. Siūlo kur kas daugiau blaškančių pagundų, nei mūsų protėviai kada nors patyrė, ir grąžina į natūralų blaškymąsi.
Ne visada blaškytis yra blogai. Kaip daugelis esame patyrę, per daug nagrinėdami sunkią problemą, galime įstrigti mentaliniame tunelyje. Mūsų mąstymas susiaurėja, bergždžiai stengiamės sugalvoti ką nors nauja. Tačiau jei kurį laiką apie ją negalvosime, dažnai sugrįšime su nauja perspektyva ir kūrybiškumo proveržiu.
Olandų psichologo Apo Dijksterhuiso, vadovaujančio Radboudo universiteto (Neimegenas) Pasąmonės laboratorijai, tyrimas atskleidė, kad tokios dėmesio pertraukos pasąmonei duoda laiko susikauti su problema, pajungiant informaciją ir kognityvinius procesus, negalimus sąmonės lygmenyje. Jo eksperimentas parodė, kad paprastai priimame geresnius sprendimus, jei nuo mentaliai sudėtingų iššūkių dėmesį kurį laiką nukreipiame.
Tačiau A. Dijksterhuiso darbas taip pat įrodo: nesąmoningas mąstymas, sprendžiant problemą, nedalyvauja tol, kol aiškiai sąmoningai neapibrėžta problema. Jei nėra jokio konkretaus intelektinio tikslo, „nesąmoningų minčių nekyla“.
Nuolatinis interneto skatinamas blaškymasis, būsena, kurią galima apibūdinti dar viena iš T. S. Elioto „Keturių kvartetų“ pasiskolinta fraze „blaškymasis nuo blaškymosi dėl blaškymosi“, labai skiriasi nuo laikino, tikslingo minčių nukreipimo, atgaivinančio mintis, kai reikia priimti sprendimą.
Interneto stimulų kakofonija painioja sąmoningas ir nesąmoningas mintis ir neleidžia mąstyti nei giliai, nei kūrybiškai. Smegenys tampa paprasta signalų apdorojimo mašina, greitai varinėjančia informaciją į sąmonę ir atgal. 2005 m. interviu M. Merzenichas samprotavo apie interneto gebėjimą ne tik sukelti nedidelius proto pokyčius, bet ir iš esmės pakeisti proto modelį.
Pažymėdamas, kad „smegenys iš esmės fiziškai ir funkciškai keičiamos įgijus naujų įgūdžių ar gabumų“, internetą jis apibūdino kaip paskutinę iš „modernių kultūrinių specializacijų“, į kurią „šiuolaikiniai žmonės gali iškeisti milijonus „praktinių“ įvykių, ir su kuria vidutinis pilietis prieš tūkstantį metų neturėjo jokio sąlyčio“. Jis padarė išvadą: „šis susidūrimas labai pakeitė žmogaus smegenis.“
Prie šios temos M. Merzenichas grįžo savo tinklaraštyje 2008 m. ir savo nuomonę pabrėžė didžiosiomis raidėmis. „Kai kultūra pateikia pokyčių, įtraukiančių ir mūsų smegenis, ji kuria KITOKIAS smegenis“, – rašė jis, – ir protas „sustiprins savitus sudėtingus procesus.“ Pripažindamas, kad dabar sunku įsivaizduoti gyvenimą be interneto ir internetinių priemonių, pavyzdžiui, be Google ieškos, jis tvirtino: „INTENSYVUS JŲ NAUDOJIMAS TURI NEUROLOGINIŲ PASEKMIŲ.“
Tai, ko nedarome, būdami prisijungę, taip pat turi neurologinių pasekmių. Suaktyvinti neuronai susijungia tarpusavyje, nesuaktyvinti – ne. Jei naršymas žiniatinklyje išstumia knygų skaitymą, jei žinučių rašymas išstumia sakinių ir tekstų kūrimą, jei šokinėjimas po nuorodas išstumia tylųjį reflektavimą ir mąstymą, grandinės, palaikančios šias senas intelektines funkcijas ir užsiėmimus, silpsta ir ima skilti. Nenaudojamus neuronus ir sinapses smegenys pritaiko kitam svarbiam darbui. Įgyjame naujų įgūdžių ir perspektyvų, bet netenkame senųjų. Gary Smallas, Kalifornijos Los Andželo universiteto psichiatrijos profesorius ir Atminties bei senėjimo centro direktorius, studijavo psichologinius ir neurologinius skaitmeninių informacijos priemonių naudojimo aspektus, ir jo atradimai patvirtino M. Merzenicho nuomonę, kad internetas sukelia ekstensyvius smegenų pokyčius. „Dabartinis skaitmeninių technologijų proveržis keičia ne tik gyvenimo ir bendravimo būdą, bet ir sparčiai bei giliai keičia smegenis“, – sako jis. Kasdienis kompiuterių, išmaniųjų telefonų, ieškos sistemų ir kitų panašių priemonių naudojimas „stimuliuoja smegenų ląstelių pokyčius ir neuronešiklių išskyrimą, palaipsniui stiprindamas naujas nervines smegenų grandines ir silpnindamas senas“.
2008 m. G. Smallas ir du jo kolegos atliko pirmą eksperimentą, iš tiesų atskleidusį, kaip keičiasi smegenys, reaguodamos į interneto naudojimą. Tyrėjai paėmė 24 savanorius – po 12 patyrusių internautų ir naujokų ir nuskenavo jų smegenis tuomet, kai naudojosi „Google“ ieškos sistema (kompiuteris nebūtų tilpęs į magnetinio rezonanso tomografą, todėl dalyviams buvo uždėti akiniai su žiniatinklio projekcijomis ir duoti jutikliniai kilimėliai puslapiams naršyti).
Skenavimas atskleidė, kad patyrusių internautų smegenys veikė kur kas plačiau nei naujokų. Būtent „apie kompiuterius nusimanantys dalyviai naudojo specialų tinklą kairiojoje priekinėje smegenų dalyje, žinomoje dorsolateralinės prefrontalinės žievės pavadinimu, o naujokų smegenų aktyvumas šioje srityje buvo visai mažas arba išvis jo nebuvo“. Kontroline grupe tyrėjai pasirinko asmenis, skaitančius paprastą tekstą imituojant knygos skaitymą; šiuo atveju ženklių smegenų aktyvumo skirtumų tarp pastarųjų grupių skenavimas neparodė. Taigi patyrusių interneto naudotojų išskirtinės nervinės grandinės susiformavo dėl interneto naudojimo.
Svarbiausia eksperimento dalis, kai tyrėjai po 6 dienų tyrimus pakartojo. Iki tol naujokai turėjo kasdien praleisti po valandą internete. Naujieji tyrimai parodė, kad jų prefrontalinė žievė, anksčiau buvusi neveikli, dabar rodė ekstensyvų aktyvumą – visai kaip patyrusių internautų. „Praėjus vos penkioms praktikavimosi dienoms, interneto naujokų smegenyse suaktyvėjo ta pati frontalinė smegenų dalis, – pranešė G. Smallas. – Penkios valandos internete, ir interneto naujokų smegenys pakito. Jei smegenys tokios jautrios vos valandai, praleistai prie kompiuterio, kas vyksta, kai internete praleidžiama daugiau laiko?
Apie knygą
Knyga, nominuota Pulicerio premijai itin svarbia tema – kaip internetas ir skaitmeninės technologijos veikia ir keičia mūsų smegenis, mūsų mąstymą. Vertinga, kad autorius pateikia istorinį kontekstą, gausiai naudoja pavyzdžius, kaip mūsų mąstymą ir visuomenės progresą keitė abecėlės atsiradimas, spausdintos knygos, laikrodis, pagaliau kompiuteris. Visa tai grindžiama naujausiais neuromokslo pasiekimais. Tai reiškia, kad mūsų naudojamos technologijos iš tiesų keičia mūsų smegenis, neuronų jungtis. Daug gaudami, mes nemažai ir prarandame.
Apie projektą
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.
LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.
