"Microsoft" neketina užleisti kelio "Linux"

 (263)
Savaitraštis "The Economist primena, jog gegužę Vokietijos miesto Miuncheno valdžia nusprendė atsisakyti 14 tūkst. savo kompiuterių naudojamos "Microsoft" operacinės sistemos "Windows" ir pakeisti ją į atvirąją programinę įrangą "Linux".
Nors sandorio dėl programinės įrangos pakeitimo į "Linux" vertė tesiekė kuklius 35 mln. JAV dolerių, pats "Microsoft" vadovas Steve'as Ballmer'is (Stivas Balmeris) nutraukė atostogas Šveicarijoje ir išvyko į Miuncheną tikėdamasis perkalbėti merą.

"Microsoft" netgi sutiko iki "Linux" lygio sumažinti siūlomų paslaugų kainą. Tai buvo iš tikrųjų didelė nuolaida, nes "Linux" iš esmė yra nemokama, o vartotojams tekainuoja kartu su atvirąja operacine sistema įsigyjamos aptarnavimo paslaugos.

Vis dėlto "Microsoft" pralaimėjo. Miuncheno pareigūnai nusprendė, kad operacinės sistemos pasirinkimas yra principo reikalas, tad savivaldybė pareiškė norinti kontroliuoti savo technologinę ateitį.

"Microsoft" nelaimei, tokios nuomonės laikomasi ne vien Miunchene. Viso pasaulio vyriausybės renkasi atvirąją programinę įrangą, kurią, skirtingai nuo priklausančios tam tikrai įmonei, vartotojai gali keisti ir nevaržomai platinti jos techninius duomenis.

Daugybė šalių parengė nacionalinius teisės aktus, atvirajai programinei įrangai suteikiančius pirmenybę viešųjų pirkimų konkursuose. Pavyzdžiui, Brazilija ketina rekomenduoti atviruosius programinius sprendimus naudoti visose savo valdžios institucijose ir valstybinėse įmonėse.

Kitos šalys pačios remia atvirosios programinės įrangos plėtojimą. Kinijoje ne vienerius metus kuriamas vietinis "Linux" variantas. Toks sprendimas pasirinktas norint užsitikrinti ekonominį savarankiškumą, atsižvelgiant į saugumo aspektus ir nenorint priklausyti nuo vieno užsienio tiekėjo.

Dėl tų pačių priežasčių kurti programinę įrangą savo programuotojų būrį paragino Indijos politikai. Tuo tarpu Japonija rugsėjį paskelbė bendradarbiausianti su Kinija ir Pietų Korėja kuriant atvirųjų sprendimų alternatyvas "Microsoft" programinei įrangai. Japonai bendradarbiavimui jau skyrė 1 mlrd. jenų (9 mln. JAV dolerių).

Dėl ko gi kilo toks sambrūzdis? Šiuolaikinės valdžios institucijos parengia daugybę skaitmeninių rinkmenų. Norima neribotą laiką išsaugoti gimimo liudijimus, mokesčių deklaracijas, nusikaltėlių DNR duomenis ir kitą informaciją. Todėl valdžios institucijos nėra linkusios saugoti oficialių duomenų pavidalu, priklausančiu nuo komercinės programinės įrangos kūrėjų.

Šis susirūpinimas tik didės įsibėgėjant elektroninės vyriausybės paslaugoms, tokioms kaip mokesčių deklaracijų ar paraiškų gauti vairuotojo pažymėjimą pildymas internete. "Microsoft" atveju vis labiau nerimaujama ir dėl saugumo problemų, kurias neseniai išnaudojo virusai "Blaster" ir "SoBig".

Praėjusiais metais pasaulio šalių vyriausybės įsigijo programinės įrangos už beveik 17 mlrd. JAV dolerių. Sektoriaus tyrimų bendrovės IDC skaičiavimais, šis dydis per ateinančius penkerius metus kasmet paaugs maždaug 9 proc. "Microsoft" kontroliuoja santykinai menką šios rinkos dalį, nes amerikiečių milžinė vyriausybėms per metus parduoda programinės įrangos už 2,8 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau tai - itin svarbi rinka, mat valdžios institucijoms pasirenkant tam tikrus programinius sprendimus prie jų dažnai prisitaiko su valdžia reikalų turintys asmenys bei įmonės. Nenuostabu, kad "Microsoft" nerimauja - atvirosios programinės įrangos kūrėjų ir valdžios institucijų glaudus bendradarbiavimas gali tapti bendrovės Achilo kulnu.

Valdžios institucijos atviruosius sprendimus renkasi dėl keleto priežasčių. Bent teoriniu požiūriu, tokia programinė įranga yra saugesnė, nes dėl jos skaidrumo lengviau atskleidžiami interneto įsilaužėlių išnaudojami trūkumai, kuriuos programuotojai gali pašalinti iš programų kodų.

Be to, atviroji programinė įranga gali būti pritaikyta pagal konkrečius vartotojų poreikius, ir atnaujinimas vyksta vartotojų, o ne kūrėjų pageidaujamu tempu. Atvirumas ir bendradarbiavimas padėjo sukurti tiesiog įspūdingų sprendimų, nė kiek nenusileidžiančių komercinei programinei įrangai. Naudojant atviruosius sprendimus taip pat nepriklausoma nuo vieno tiekėjo.

Jei "Microsoft" iš valdžios institucijų rinkos iš tikrųjų išstums atviroji programinė įranga, labiausiai pasipelnys trys verslo grupės: stambios konsultacinės bendrovės ir sistemų integruotojos, tokios kaip IBM, kurios instaliuos alternatyvius sprendimus; į "Red Hat" ir "SuSE" panašios įmonės, parduodančios "Linux" pagrįstas programas ir paslaugas bei smulkios vietinės informacinių technologijų bendrovės, galėsiančios pritaikyti atvirąją programinę įrangą pagal valdžios institucijų poreikius.

Tačiau "Microsoft" neketina pasiduoti. Bendrovė ir jos sąjungininkės siekia sumenkinti atvirąją programinę įrangą, šios iššūkį jų kuriamiems sprendimams lygindamos su komunizmu ir teigdamos, jog atvirumas yra nesaugus terorizmo požiūriu. "Microsoft" taip pat įsteigė prieštaringai vertinamą fondą, kuris leistų pasiūlyti nuolaidų ir neprarasti valstybinių klientų dėl didesnės kainos. Be to, "Microsoft" užsakė ne vieną tyrimą, parodžiusį, kad atskiri "Windows" sprendimai yra pigesni už "Linux".

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

„Apple“ ne šiaip sau atsilieka nuo konkurentų: tai - gudri strategija (21)

Juk išties įdomu: žmonės jokių kitų išmaniųjų telefonų nedievina taip, kaip „aifonų“. Gal todėl, kad „Apple“ visai neskuba ką nors keisti?

Rusų žvalgyba: sprogdintojai naudojo programėlę „Telegram“ (9)

Sankt Peterburgo metropoliteno sprogdinimą rengę asmenys naudojo susirašinėjimo programėlę „Telegram“, pirmadienį pranešė Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB).

Pasaulinis kibernetinio saugumo indeksas: Lietuva atsilieka nuo Latvijos (9)

Birželį buvo pristatytas Pasaulinis kibernetinio saugumo indeksas: skelbiama, kad Estija užima 5-ąją vietą pasaulyje ir yra kibernetiniu požiūriu saugiausia Europoje.

Per kibernetinę ataką prieš Britanijos parlamentą buvo paveikta mažiau nei 90 paskyrų (1)

Per „ryžtingą ir ilgalaikę“ kibernetinę ataką prieš Jungtinės Karalystės parlamentą buvo paveikta mažiau nei 90 elektroninio pašto paskyrų, sekmadienį pranešė parlamento atstovas spaudai.

Keliose JAV vyriausybinėse svetainėse pasirodė paramos „Islamo valstybei“ žinutės

Kelias JAV vyriausybės interneto svetaines Ohajo ir Merilando valstijose sekmadienį teko uždaryti, nes į jas buvo įsilaužta ir jose pasirodė žinutės, kuriomis reiškiama parama džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS).