Metas susitvarkyti: kitaip lieka ideali terpė kenkėjams veistis

 (4)
Išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kompiuteriuose nuolat didėja saugomos informacijos apimtis, tai kelia riziką dėl prastos naudotojų skaitmeninės higienos. O dėl atsainaus naudotojų požiūrio į programų priežiūrą slapti duomenys tampa pažeidžiami.
Virusas
© Shutterstock

Naudotojai linkę vengti kontroliuoti savo įrenginių turinį, rodo „Kaspersky Lab“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai.

Tik apie pusė jų reguliariai peržiūri savo planšečių ir kompiuterių turinį, o savo išmaniuosius telefonus – 2 iš 3 (63 proc.). Tai natūralu, nes išmanieji telefonai turi mažiau atminties nei planšetės ir kompiuteriai. Iš tiesų 35 proc. naudotojų ištrina programas iš išmaniųjų telefonų dėl atminties stygiaus, ir tik 13 proc. naudotojų taip peržiūri kompiuterių turinį.

Ketvirtadalis naudotojų neprisimena, kada pastarąjį kartą pašalino programą iš savo kompiuterio, o kalbant apie išmaniuosius telefonus, skaičius sumažėja iki 12 proc. Tad naudotojų kompiuteriuose trečdalis programų yra visiškai nereikalingos – jomis niekada nesinaudojama, bet jos lieka kietajame diske, užima vietos ir galimai kelia pavojų.

Visuose įrenginiuose saugomi slapti duomenys, todėl jie turėtų būti prižiūrimi taip pat dėmesingai. Tyrimo metu nustatyta, kad 65 proc. naudotojų atnaujina programas išmaniuosiuose telefonuose, kai tik jos išleidžiamos, suteikdami joms naujausias saugumo galimybes ir atnaujinimus. O planšečių ir kompiuterių programas mažiau linkę atnaujinti, tik 42 proc. ir 48 proc. atitinkamai skuba tai daryti.

Dėl tokio elgesio kyla nemažai problemų, susijusių su didėjančia skaitmenine netvarka įrenginiuose, ypač kompiuteriuose. „Kaspersky Lab“ statistika rodo, kad naudotojai susiduria su kenkėjiškomis programomis savo kompiuteriuose labiau nei kituose įrenginiuose (28 proc. palyginti su 17 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų).

Nerimą kelia tai, kad tyrimo metu buvo nustatytas prieštaringas naudotojų požiūris į savo įrenginius ir grėsmes, su kuriomis jie susiduria. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų vis dar klaidingai mano, kad kompiuteris yra saugiausia vieta jų duomenims.

Siekiant saugiai naudotis savo įrenginiais, naudotojams rekomenduojama imtis šių veiksmų:

Atnaujinti programas, kai išleidžiamos naujos versijos, nes jose esančios saugumo pataisos gali užkirsti kelią arba sumažinti programos pažeidžiamumą.

Išvalyti programas – netinkamai valdomos išmaniojo telefono programos taip pat kelia grėsmę saugumui, nes jos dažnai perduoda duomenis net tada, kai nėra naudojamos.

Pakeisti programos nustatymus – tai leidžia naudotojui valdyti, kaip programa sąveikauja su prietaisu. Pavyzdžiui, programos gali suteikti prieigą prie konfidencialios naudotojo informacijos, stebėti jo buvimo vietą ir dalytis duomenimis su trečiųjų šalių serveriu. Dėl negebėjimo valdyti šių nustatymų nenaudojamos programos gauna prieigą prie įrenginyje esančios informacijos be naudotojo žinios.

Įdiegti specializuotą programinę įrangą, kuri gali padėti atskirti įtartiną nenaudojamų ir atnaujinimo reikalaujančių programų elgesį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Grįžo į Lietuvą ir ruošia pagalbą sergančių depresija artimiesiems (22)

Su 24-erių audiovizualinės produkcijos profesionale, studijas baigusia Estijoje Lina Vonsavičiūte susitikti nėra paprasta: mergina Lietuvoje turi įdomų darbą ir dirba daug. Kartu ji gilina žinias ir informacinių technologijų srityje, nes turi su šia sritimi susijusių planų.

Baisi prognozė: 2040-aisiais nusikals robotai - kaip bausime? (11)

Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus.

Lietuva laimėjo galimybę steigti centrą išmaniam gyvenimui: naujo pastato nebus, pritrauks protų

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui.

J. Antulis: ilgai lauktas finansavimas išradėjams - su skaudžia žinia (2)

Lietuvos išradėjai kiekvienus metus pasitinka ir su viltimis, ir su nuogąstavimais, laukdami žinių dėl valstybės paramos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu. Paramos programa kaskart sudaroma iš naujo, nuolat keičiasi ir jos skyrimo taisyklės.

To dar nebuvo: žmonės masiškai keliasi į miestus, o kas toliau? (85)

Į Lietuvą gegužę atvyksiantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius turi daug papasakoti apie žmonių migraciją į miestus ir pastarųjų transformaciją.