Metalinių detalių lankstymo procesą automatizuojantis robotas ateityje pretenduoja pakeisti pusantro milijono metalo lankstymo staklių visame pasaulyje.
Robotai nepavargs
„Nors iš pirmo žvilgsnio metalo lankstymas atrodo kaip nišinis procesas, šiuo metu pasaulyje yra apie pusantro milijono metalo lankstymo presų, kurie dar nėra automatizuoti. „Bendsai“ yra unikalus tuo, kad ne tik leidžia automatizuoti metalo lenkimo procesą, bet ir padeda maksimaliai išlaikyti gamybos lankstumą – robotą lengva perprogramuoti, todėl jis tinkamas ir nedidelės apimties metalo produktų gamybai“, – teigia bendrovės „Blue Ocean Robotics Lietuva“ direktorius Justinas Katkus.
„Robotai leidžia išvengti monotoniško darbo, kuris yra neįkvepiantis ir nuobodus. Priešingai nei žmonės, robotai niekada nepavargs, jie visada dirbs efektyviai ir našiai“, – sakė „Blue Ocean Robotics Lietuva“ bendraįkūrėjas Thomas Solupajevas – Ronlevas.
Tarp priežasčių, kodėl vertėtų pakeisti žmonių darbo jėgą robotine, ekspertas minėjo ir tai, kad robotai padeda išvengti neigiamai darbus veikiančios darbuotojų rotacijos, taip pat papildomo žmonių apmokymo. Kaip minėjo kompanijos bendraįkūrėjas, šie robotai gali puikiai pakeisti žmones žalingoje darbo aplinkoje.
„Bendsai“ roboto darbo greitis panašus į šią funkciją atliekančio žmogaus. Tačiau kūrėjai pastebi, kad robotas gali dirbti be pertraukų, todėl jo privalumai išryškėja įgyvendinant didelės apimties užsakymus, kai robotas gali dirbti kelias pamainas iš eilės, kad įvykdytų užduotį.
„Siūlyčiau negalvoti, kad mašina pakeičia žmogų. Mes stengiamės labiau pasakyti, kad mašina padės žmogui. Jei dabar fabrike vienas žmogus dirba su mašina, tai jis daugiau nieko negali daryti, nes turi stovėti greta ir nuolat prižiūrėti mašiną. Mūsų atveju, jei gamykla nusiperka du robotus, tai žmogus vieną sistemą paleidžia ir tada gali paleisti antrą, o tuo metu pats sėdėti ir skaityti Remarką. Žmogus darbą išlaiko, tik jo darbas tampa gudresnis“, – sakė J. Katkus.
Jo nuomone, „šiuolaikinis specialistas, dirbantis su lenkimo staklėmis, turi būti stiprus inžinierius. Taigi panašu, kad tu turi būti beprotiškai gudrus inžinierius ir dirbti labai paprastą, monotonišką darbą. Mes pabandėme šią nesąžiningą situaciją pakeisti“.
Robotą sudaro penkios revoliucinės dalys
Pasaulyje jau yra robotų, galinčių atlikti tokias funkcijas kaip „Bendsai“, tačiau jie yra stacionarūs, pritaikyti konkrečiam metalo lankstymo procesui. Dėl to norint tokius įrengimus pritaikyti kitam procesui reikalingas ilgas techninis pasiruošimas. Tuo tarpu „Bendsai“ yra mobilus ir lengvai perprogramuojamas.
J. Katkus pasakojo, kad robotą sudaro penkios labai svarbios dalys, be kurių šis robotas nebūtų taip patogiai naudojimas.
Pirmoji dalis – programinė įranga, kuri yra skirta naujų elementų pridėjimui, instrukcijų sukūrimui, duomenų saugojimui ir efektyviai roboto sąsajai su vartotoju.
„Tai yra inovacijos kertinis akmuo. Mums buvo labai svarbus jo valdymo paprastumas“, – sakė J. Katkus per pristatymą ir pridūrė, kad naujas lankstymo modelis nustatomas per tris minutes. Vėliau jis išsaugomas debesyje, panašiame į visų žinomus ir naudojamus „Google Drive“ ar „iCloud“. Kitą kartą tas pats brėžinys sistemoje užkraunamas per tris sekundes.
Kaip pasakojo J. Katkus, lankstymo nustatymai irgi labai paprasti. Žmogus, dirbantis prie roboto, ant ekrano padeda detalę, kuri iškart nuskenuojama ir kurios brėžinys per kelias sekundes atsiranda prietaiso ekrane. Pirštu perbraukęs per ekraną, inžinierius nustato, kurioje vietoje detalė turi būti sulenkta. Lankstymo brėžinys išsaugojamas, jei jo prireiktų vėliau. O robotinė ranka imasi darbo.
Antra dalis – robotinė ranka. Kaip pasakojo J. Katkus, robotinė ranka taip pat kurta kompanijos: „Žinome, esame kiek pakvaišę, mat rinkoje yra labai daug robotinių rankų. Pasiteisinsime taip, kad mums reikėjo labai mažos rankos, nes dirbti norime ir su itin mažais komponentais“, – teigė jis ir pridūrė, kad prie įrenginio galima prijungti bet kokio dydžio robotinę ranką – jos dydis priklausomai nuo komponentų dydžio gali skirtis. Komponentai, su kuriais gali dirbti ši robotinė ranka, turėtų sverti ne daugiau 1 kg.
Trečia dalis – regos sistema, kitaip vadinama kompiuterine rega. Robotas gali pats pasižiūrėti ir suprasti, atpažinti, padaryti brėžinius ir pats save nusistatyti. Tokią galimybę jam suteikia instaliuota programinė įranga ir kameros.
„Nors robotai ir automatizuotos sistemos jau dabar gerokai keičia gamyklose vykstančius procesus, jų tikroji svarba ketvirtajai pramonės revoliucijai išryškės tik po maždaug 3-5 metų, būtent tuomet prognozuojamas tokių technologijų diegimo bumas. Analitikai kalba, kad robotikos ir dirbtinio intelekto sprendimų pasaulinė rinka iki 2020 metų gali pasiekti 135 milijardų eurų ribą. Šioje iki galo dar neužimtoje augančioje nišoje svarbu išsikovoti savo rinkos dalį ir Lietuvai“, - teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Artimiausias ir panašiausias įrenginys, galimas naudoti metalų pramonėje gali kainuoti apie kelis šimtus tūkst. eurų. Planuojama, kad kompanija „Blue Ocean Robotics“ savo robotą rinkai pristatys kitais metais, o išankstiniai užsakymai jau yra priimami. Kaip sakė J. Katkus, susidomėjimas lietuvių ir danų bendru kūriniu jau yra kilęs.
