Kalbininkai dažnai atkreipia visuomenės dėmesį į netaisyklinga lietuvių kalba parašytų tekstų gausybę internete. Svarstoma, kokį poveikį lietuvių kalbai turi internautų įpročiai nevartoti lietuviškų rašmenų, atsisakyti pagrindinių gramatikos normų, vartoti kitų kalbų žodžius.

„e Diena“ atliko internetinę apklausą, kokios rašymo tradicijos vyrauja virtualioje erdvėje. Anketą užpildė 166 internautai. Paaiškėjo, kad dažniausiai paprastinti lietuvišką abėcėlę internautai linkę bendraudami su draugais per pokalbių programas, tokias kaip „Skype“, ICQ ar MSN. 31 proc. apklaustųjų per tokius pokalbius niekada nenaudoja lietuviškų rašmenų, o 37 proc. naudoja tik kartais. Tik 17 proc. internautų elektroninius laiškus visada rašo naudodami visą lietuvišką raidyną.

Darkytos kalbos internete autoriai teisinasi, kad lietuvių kalba yra nelanksti ir sunkina komunikaciją virtualioje erdvėje – esą elektroninio pašto programos neatpažįsta lietuvių kalbos diakritinių ženklų ir gavėjas mato tik simbolius. Pastarieji, pasak kai kurių internautų, erzina labiau, nei tai, kad nėra „taškiukų, brūkšniukų ar paukščiukų“.

Skirtingi motyvai

Tačiau techninės problemos jau senokai išspręstos ir šiuo metu diskutuojama apie kitas, kultūrines „šveplavimo“ internete priežastis.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Vilniaus universiteto docentės I.Smetonienės, apsispręsdamas nevartoti lietuviškų rašmenų, kiekvienas turi savų motyvų: „Vienam atrodo, kad „šveplai“ rašyti yra greičiau, kitas tiesiog protestuoja prieš viską, kas yra nusistovėję, kas sakoma mokykloje, dar kiti jaučia nevisavertiškumo kompleksą, kad apskritai yra lietuviai.“

Reklamą, stilistiką ir retoriką tyrinėjančios VU docentės teigimu, stebint interneto aplinką ryškėja, kad „švepluoja“ dažniausiai tie, kurie komentaruose slepiasi už neatpažįstamų slapyvardžių, o nesislapstantys internautai rašo ne tik lietuviškai, bet ir stengiasi tai daryti taisyklingai.

Gina lietuvių kalbą

Beje, „e Dienos“ apklausos duomenimis, 67 proc. dalyvių internete publikuotus tekstus, parašytus be lietuviškų rašmenų vertina „blogai“ arba „labai blogai“. Beveik trečdalis apklaustųjų tokius tekstus vertina neutraliai – „nei gerai, nei blogai“.

„Noriu pasidžiaugti, kad patys tinklaraštininkai skatina rašyti lietuviškai (pavyzdžiui, „ė propaganda“) ir tikrai nėra nusiteikę prieš lietuvių kalbą“, – teigė I.Smetonienė. Jos manymu, atsisakydami lietuviškų rašmenų internautai gimtosios kalbos nežudo, o tiesiog grąžina 500 metų atgal į lietuviško rašto ištakas, kai buvo įprasta rašyti „Maksla schito tewai iusu traksdawa tureti“ (M.Mažvydo „Katekizmas“).

Daugiau nei 8 iš 10 „e Dienos“ apklaustųjų mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimo įpročiai vienaip ar kitaip skurdina kalbą. 6 proc. apklaustų internautų nurodė, kad galimybė nevartoti lietuviškų rašmenų „kuria patogesnę vartojimui kalbą“, o dar tiek pat respondentų mano, kad tai nedaro jokio poveikio lietuvių kalbos raidai.

Pakerta pagrindus

I.Smetonienės įsitikinimu, riba tarp motyvuoto lietuvių kalbos taisyklių nepaisymo internete ir neraštingumo pradžios – labai nežymi.

„Apie raštingumo lygio kritimą kalba ir kitos šalys – ir jos baksnoja į internetą. Turėtume nepamiršti, kad rašyba yra gramatikos pagrindas. Jeigu neturime pagrindų, ir be moralo aišku, kas bus. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekaltas žaidimas rašyti „šveplai“, nepraeina be pėdsakų: rašyba mūsų pasąmonėje atsispindi tam tikrais vaizdais ir pasidaro automatizuota. Jeigu raidės vaizdinys neryškus arba užfiksuoti keli jos variantai, rašyti be klaidų yra neįmanoma. O kai nemoki, lengviausia garsiai rėkti, kad kalba bloga ir viską reikia pakeisti iš pagrindų“, – svarstė kalbininkė.

Paklausus, kas galėtų paskatinti lietuviškų rašmenų naudojimą, vadovavimąsi rašybos ir skyrybos taisyklėmis, bendraujant elektroninėje erdvėje, I.Smetonienė buvo kategoriška: „Tik pati visuomenė. Tik komentarų rašytojai. Tik tinklaraštininkai. Nurodymams „iš viršaus“ priešinamasi visada, bet kai tarp savų pasijunti balta varna, imi mąstyti“.