Elektroninė – ta pati knyga, kuri skaitoma atspausdinta ant popieriaus, tik išleista elektroniniame formate. Nuo vasario internete veikia speciali elektroninė parduotuvė, kurioje galima nusipirkti elektroninių knygų skaityklę (specialų įrenginį elektroninėms knygoms skaityti) ir pačių knygų. Šiuo metu joje siūloma įsigyti per 100 knygų elektroniniu formatu.
„Po truputėlį judame. Pagrindinis darbas – kaupti elektroninių knygų biblioteką, kas kol kas nesiseka ypatingai greitai. Leidėjai gal nelabai greiti. Sakyčiau, kol kas dar visiškas startas, visiška pradžia“, - aiškino projekto skaitykle.lt sumanytojas Deividas Talijūnas.
Pasak D. Talijūno, elektroninės knygos paprastai pigesnės nei popierinis jų variantas. Leidėjams rekomenduojama, kad elektroninė knyga už popierinę būtų pigesnė trečdaliu ar 50 proc.
Štai, pavyzdžiui, knyga „Afganistano kariai“ knygyne kainuoja 60,10 Lt, o elektroninį jos variantą galima įsigyti už 15,73 Lt.
D. Talijūno teigimu, minėtą knygą atpigina brangus popierinės knygos viršelis ir kokybiškas popierius.
Pasak pašnekovo, didžiausia problema ne skeptiškame leidyklų požiūryje, o autorinių teisių įsigijime. Mat užsienio leidyklos už elektroninį knygos variantą dažnai užsiprašo didelio mokesčio.
L.Varanavičienė: kam mokėti, jei galima „parsipumpuoti“?
Leidykla „Tyto alba“, per metus išleidžianti 100 knygų, kol kas išleido tik vieną elektroninę knygą – Ernesto Parulskio „Kasdienybės kunstkamera“. Tačiau nuo vasario mėnesio teparduoti du elektroniniai knygos egzemplioriai.
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės ir leidyklos „Tyto alba“ direktorės Lolitos Varanavičienės manymu, legalus elektroninės knygos kopijos pirkimas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, tačiau klesti piratavimas, o popierinei knygai žmonės neturi pinigų.
„Man atrodo, kad lietuviai tikrai neketina mokėti už elektroninę knygą – visi, kas „parsipumpavę“ skaito tekstus, mano, kad elgiasi teisingai. Tačiau iš tikrųjų už tai reikėtų mokėti“, - sakė L. Varanavičienė.
Pašnekovės teigimu, knygų piratavimo mastai neįvertinti - niekas negali pasakyti, kokie elektroninėje erdvėje klajojančių tekstų srautai. Be to, iki šiol teisės aktuose neaptarta, kam priklauso elektroninio knygos formato autorinė teisė – autoriui ar leidėjui.
„Mano supratimu, abu formatai dar kurį laiką bus ir popierinė knyga tikrai laikysis. Viskas priklausys nuo žanro – mokslinei literatūrai, mano supratimu, elektroninėje erdvėje ir vieta, nes čia galima greit pasiekti. Bet manyčiau, kad dar bus žmonių, kurie rinksis dviratį, kai jau išrastas motociklas“, - kalbėjo L. Varanavičienė.
Nemokamai naudosis VGTU studentai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidykla „Technika“ jau pusę metų leidžia elektronines knygas, nemokamai prieinamas visiems universiteto studentams. Šiuo metu visi 300 elektroninių mokomųjų leidinių internete jiems prieinami nemokamai.
VGTU leidyklos „Technika” direktorės Eleonora Dagienės teigimu, Lietuvos jaunimui elektroninės knygos yra įdomios ir reikalingos: elektroninę knygą galima gauti iš karto, kai tik jos prireikia – tam tereikia turėti kompiuterį su interneto ryšiu. Elektroninės knygos patogios dėl paieškos galimybių, ištraukų kopijavimo, galimybės atsispausdinti reikalingą tekstą.
Be to, aiškina pašnekovė, elektroninių knygų niekada nepritrūks - tereikia prisijungti ir atsisiųsti ją į savo kompiuterį, elektroninių knygų, gautų iš bibliotekos, nereikia po mėnesio grąžinti ir nereikia mokėti delspinigių už negrąžintas laiku. Jos taip pat neužima vietos knygų lentynoje, tad nereikia galvoti, ką su jomis daryti baigus studijas.
Pasak E. Dagienės, elektroninės leidybos privalumai akivaizdūs ir leidėjui: elektroninėmis knygomis galima be vargo aprūpinti visus studentus, dėl vartotojų registracijos sudaroma galimybė pažinti savo skaitytoją ir netgi palaikyti ryšį su juo. Leidėjas taip pat gali sužinoti, kiek kartų knyga buvo ieškoma, žiūrima ar skaityta.
