(Ne)išmanus
Išmanusis telefonas, išmanusis TV ir t.t. Šiais laikais vis daugiau daiktų tampa „išmaniais“. KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro direktorius E. Kazanavičius su tuo nesutinka.
„Išmanusis telefonas – nėra išmanus. Išmanus daiktas yra toks, kuris pats sugeba priimti sprendimus. Žmogus yra išmanus, nes darydamas sprendimus jis mąsto, analizuoja aplinkos sąlygas. Pagal tai jis priima sprendimus“, - DELFI sako E. Kazanavičius.
Profesorius pateikia pavyzdį - skalbimo mašina būtų išmani tik tada, jei ji pati parinktų skalbimo programą, pasvertų skalbinius ir jums pasakytų, kuriuos skalbinius išimti, nes jie netinkami parinktai programai ir t.t. Šiai dienai tai vis dar fantastika.
Tačiau ir tai greičiausiai tik laiko klausimas. Kažkada “Smart“ namai buvo fantastika. Šiandien tai realybė. Beje, ir Lietuvoje.
Mažiausias serveris pasaulyje
Esminė KTU mokslininkų darbo kryptis – rasti būdą, kad daiktai keistųsi informacija tarpusavyje.
„Šiandien atrodo jau viskas suprantama ir viskas veikia. Tačiau yra daug buitinių daiktų, prietaisų – kondicionieriai, valdymo įrenginiai, šilumos valdymas, apšvietimo valdymas, signalizacija ir t.t. Mes turime eilę daiktų, eilę valdymo rėžimų, tačiau tie daiktai tarpusavyje nebendrauja“, - sako E. Kazanavičius.
Šią problemą išsprendžia KTU mokslininkų sukurtas mažiausias pasaulyje WEB serveris. Šis serveris jungiamas prie buitinių prietaisų. Žmogus gali rinktis, kiek prietaisų įjungti į sistemą.
„Visi daiktai, kad jie iš tikro būtų išmanūs, turi turėti specialius mikrokompiuterius. Čia yra mūsų pagamintas pats mažiausias kompiuteriukas pasaulyje, kuris gali rinkti iš aplinkos informaciją. Žinome, kas yra internetas ir WEB serveris. Prie šio daikto mes galime prijungti įvairiausius jutiklius – temperatūrą, drėgmę ir ką tik nori. Yra nedidelė jungtis ir per ją šį internetinį serverį jungiame prie bet kurio prietaiso“, - sako profesorius.
Pavyzdys jau veikia
Pirmoji iš tiesų veikianti išmanioji sistema jau sumontuota viename nuosavame name Vilniuje. Iš viso čia sumontuoti net 96 jutikliai, kurie fiksuoja įvairiausius parametrus.
Šiuos duomenis stebėti, o svarbiausia – valdyti, galima iš bet kurio pasaulio taško, kur yra interneto ryšys.
KTU mokslininkai nusprendė, kad paprasčiausias būdas valdyti sistemą yra tiesiog prisijungus per elementarią interneto naršyklę. Nereikalinga jokia papildoma programa.
Sistema mokosi
Šiandien jau yra eilė prietaisų, kurie veikia pakankamai protingai. Tarkime – kompiuteriu valdomas dujinis katilas, kuriame galima pasirinkti eilę veikimo rėžimų - kada šildyti, kada taupyti, kuris veikia pagal lauko ar vidaus temperatūrą ir panašiai.
Tačiau tai profesoriaus neįtikina, kad toks dujinis katilas – išmanus įrenginys.
Sujungti į bendrą sistemą daiktai ima veikti kartu. Tarkime, signalizacijos davikliai fiksuoja, ar jūs esate patalpoje. Jei žmonių nėra – išjungiama šviesa.
„Signalizacija fiksuoja, kada jūs išeinate iš namų – automatiškai jungiamas taupymo rėžimas, atjungiamos nereikalingos rozetės. Būdamas darbe jūs sistemą informuojate, kad namie būsite 17 val. Sistema žino, kad šildyti reikia pradėti ne 17, o dviem valandomis anksčiau, nes namui reikia laiko įšilti. Daiktai pradeda bendrauti ir vienas kitam perdavinėja informaciją, komunikuoja. Tai šiandien jau yra realybė“, - DELFI teigė E. Kazanavičius.
Kaina – įkandama
Išmaniosios technologijos brangios. Tačiau panašu, kad naujoji sistema, kuri prekyboje turėtų pasirodyti jau kitą pavasarį, bus pakankamai „padorios“ kainos.
„Iš dalies– nebrangu. Viskas priklauso, kokia aplinka, kiek į sistemą įjungiama daiktų. Apskritai viskas pagaminta ir dalinai sukurta Lietuvoje“, - teigia E. Kazanavičius.
Planuojama, kad naująją sistemą galės įsidiegti ir pats klientas ir ne tik naujai statome name. Pavyzdžiui, įvairūs davikliai gali būti montuojami lemputės lizde ar rozetėje.
Skaičiuojama, kad paprasčiausias variantas kainuos nuo 1,5 tūkst. Lt. Kiek rimtesnis - 3,5 tūkst. Lt. Solidus – apie 5 tūkst. Lt.
