Dėl transliavimo internetu paslaugų tiekėjų, tokių kaip „Netflix“ ir „Spotify“, patogiai pateikiančių filmus, TV laidas, muziką, internetinis piratavimas nuolat mažėja ne vienerius metus. Naujausiais duomenimis, ši piratavimo mažėjimo tendencija išlieka: piratų svetainių lankomumas pernai buvo mažesnis 6 proc.
Tačiau argumentas, kad transliavimo internetu paslaugos galiausiai išnaikins piratavimą, galioja tik tada, jei „Netflix“ ar „Spotify“ prieinama pirataujančioje šalyje už prieinamą kainą. Nauji antipiratines technologijas kuriančios kompanijos „Muso“ duomenys rodo, kad šalyse, kur gyventojų pajamos mažesnės, piratavimas didesnis. Bet yra viena ryški išimtis: Singapūras.
Pasaulio banko duomenimis, Singapūras, matuojant vienam gyventojui tenkančias bendras nacionalines pajamas (BNP) pagal perkamąją galią, yra ketvirta turtingiausia pasaulio šalis. Tačiau valstybė įsikūrusi labiausiai piratinius puslapius lankančių naudotojų šalių sąraše, greta daug neturtingesnių šalių, tokių kaip Rumunija, Baltarusija ir Ukraina.
Nors „Netflix“ galima naudotis visose pasaulio šalyse – išskyrus keturias – jo paslaugų kainos nepritaikomos pagal vietines rinkas. Tad, naudotojas Kijeve už pigiausią prenumeratą kas mėnesį turi atseikėti 7,99 euro, tiek pat, kiek ir Paryžiuje ar Frankfurte, kas uždirbančiam per metus 2 419 eurų yra prabanga. „Spotify“ kai kuriose labiausiai pirataujančiose šalyse paslaugų dar neteikia.
„Muso“ sako leidžianti „kalbėti duomenims“ ir nesistengianti gvildenti stebimų tendencijų priežasčių. Ji nurodo 2014 m. apklausą, kurią atliko tyrimų bendrovė „Sycamore Research“, rodančią, kad 7 iš 10 jaunų, 16 – 24 metų amžiaus singapūriečių, pripažino aktyviai besisiunčiantys muziką, filmus ir TV laidas nelegaliai. 6 iš 10 suaugusių respondentų sakė piratavę internete anksčiau.
2014 metais Singapūre įsigaliojo autorinių teisių įstatymai, kuriais remdamiesi, autorinių teisių savininkai gali nurodyti interneto paslaugų tiekėjams blokuoti interneto puslapius, kuriuose yra piratinės medžiagos. Praėjus porai metų, singapūriečių apetitas nemokamoms pramogoms nemąžta.
DELFI primena, kad Lietuvos teismuose autorių teises ginanti asociacija LATGA siekia įteisinti analogišką sprendimą. Tiesa, kol kas bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kol panašų atvejį baigs nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
